Tad kaip atgauti paskolintas sumas ar įrodyti, kad pinigai – jau grąžinti, jei jie buvo perduoti grynaisiais ir be jokio rašytinio susitarimo?
Žmona pasiskolino pinigų ir suklastojo parašą
Ginčai dėl skolų Lietuvoje – ne retenybė, tačiau kai kurios istorijos išsiskiria savo absurdiškumu. Vieną iš tokių atvejų neseniai prisiminė advokatas Aleksandras Kovalevskis.
Jis pasakojo, kad sutuoktinis paskolino pinigų savo žmonai ir šalys netgi ranka surašė trumpą paskolos sutartį.
Vis tik žmona skolos negrąžino, todėl sutuoktinių ginčas persikėlė į teismą. Jo metu paaiškėjo, kad žmona turi paskolos sutarties egzempliorių, kuriame yra sutuoktinio pakvitavimas, patvirtinantis paskolos grąžinimą.
Galiausiai, atlikus parašo ekspertizę, paaiškėjo, kad sutuoktinio parašas ties pakvitavimu yra suklastotas – skola iš tiesų nebuvo grąžinta.
„Tokiose situacijose pradžioje veikia pasitikėjimas – pinigai juk skolinami asmeniui, kuris yra artimas, sąžiningas ir šiaip nekeliantis jokių abejonių.
Paskolos ir pinigų perdavimas nėra tinkamai įforminamas raštu. O, atėjus laikui grąžinti pinigus, iš skolininko – visiška tyla“, – pastebi advokatas.
Kaip sesuo siekė susigrąžinti skolą iš brolio
Pasak A. Kovalevskio, neseniai jam teko 1,5 metų kovoti teismuose, kol galiausiai padėjo klientei prisiteisti paskolintą penkiaženklę sumą (t. y. mažiausiai bent 10 tūkst. eurų) ne bet kam, o savo broliui:
„Pinigai buvo skolinami ilgą laikotarpį įvairiomis sumomis, todėl susidarė reikšminga bendra skolos suma. Paskolos buvo suteikiamos tiek grynais pinigais, tiek pavedimais, tačiau to aiškiai neįvardijant kaip paskolos.“
Pašnekovas neslėpė, kad sesuo ir brolis patyrė nemažai proceso išlaidų (teismo, advokatų ir kt.), kurios teismo sprendimu buvo atlygintos tik ginčo laimėtojui – sesei. Taigi brolis jai turėjo grąžinti ne tik pasiskolintus pinigus, bet ir atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas.
A. Kovalevskis vardijo, kad bylą pavyko laimėti pasitelkus liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus (susirašinėjimus su broliu per programėlę) ir kitus netiesioginius įrodymus, kurie patvirtino, kad pinigai buvo perduoti būtent skolinimo tikslu ir vėliau negrąžinti.
Jis pridūrė – kai į bylą įtraukiami giminaičiai, būna labai apmaudu, kad artimųjų ar draugų santykiai po tokių bylų dažniausiai neatsistato.
Kaip įrodoma, kad skola egzistavo?
Advokatų profesinės bendrijos Gvildys ir partneriai „G2 Law“ advokatas Giedrius Gvildys antrino, kad labai dažnai nesutarimai dėl negrąžintų pinigų kyla tarp pažįstamų, draugų, giminaičių ir šeimos narių, kadangi paskola suteikiama grynaisiais, be jokių tą patvirtinančių dokumentų ar susirašinėjimų.
O tokiais atvejais skolos susigrąžinimas gali būti mažai tikėtinas. Tačiau advokatas pamini, kad kartais gali pagelbėti ir netiesioginiai įrodymai.
Pvz., kad pinigus paskolinęs asmuo nusiėmė konkrečią sumą pinigų iš banko ir tą pačią dieną skolininkas tokią pačią sumą įnešė į savo sąskaitą arba už tą sumą ką nors nusipirko, nors pats tokių pajamų neturėjo.
„Kuo daugiau rašytinės informacijos, tuo geriau. Idealiausia – iš anksto sudarytos teisingos sutartys ar susitarimai, vekseliai, pinigų skolinimas pavedimu. Tačiau, netgi jei nėra tokių dokumentų, tai nereiškia, kad išieškojimas nebus sėkmingas.
Savo klientams visada siūlome, jei matome, kad neturi patikimų skolą pagrindžiančių dokumentų, parašyti oficialią pretenziją raštu skolininkui, išdėstant aplinkybes ir reikalaujant sumokėti.
Jeigu skolininkas patvirtina, kad yra skolingas (tiesiogiai arba netiesiogiai), tuomet tai jau yra patikimas įrodymas, kad paskolos teisiniai santykiai egzistavo“, – pažymėjo G. Gvildys.
O A. Kovalevskis papildė, kad įrodymais gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kurie patvirtintų pinigų perdavimo faktą skolinimo ar grąžinimo tikslu.
Pvz.: liudytojų parodymai, bet kokie rašytiniai įrodymai, paskolos davėjo ir gavėjo paaiškinimai, garso ar vaizdo įrašai, ekspertų išvados ir kt.
Skolos rašteliai ir vekseliai padės ne visada?
G. Gvildys pastebi, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai skolinama atsakingiau – pasirašant paprastuosius vekselius ar surašant skolos raštelius.
Vis dėlto net ir tokiu atveju skolos atgavimas gali būti apsunkintas, jei nesilaikoma dokumentams keliamų formos reikalavimų arba skolos raštelis surašomas netinkamai, neaiškiai nurodant esmines sąlygas (sumą, grąžinimo terminą, šalis, kt.).
Pvz., vekseliams yra nustatyti formos reikalavimai – jei nėra bent vieno iš privalomų rekvizitų, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu:
„Praktikoje yra pasitaikę, kai asmenys paskolina pinigų sumas, skolininkas išduoda vekselius, tačiau vekselio forma neatitinka reikalavimų. Tokie vekseliai negali būti pateikiami notarui ir netenka vekselio galios.“
G. Gvildys paminėjo, kad taip pat svarbu yra užfiksuoti pinigų perdavimą, kadangi yra buvę situacijų, kai surašoma, kad asmuo įsipareigoja paskolinti x pinigų sumą, o paskolos gavėjas ją grąžinti, tačiau niekaip neįtvirtina, kad pinigai faktiškai buvo perduoti (gauti). Taigi kilus ginčui tenka įrodinėti pinigų perdavimą.
Pašnekovas paminėjo, kad yra ir kitų būdų, pvz., „Creditinfo“ registras, kur gali būti talpinami duomenys apie skolą, taigi skolininkui apsunkinamos galimybės gauti paslaugas išsimokėtinai (lizingai, telefonų operatorių paslaugos ir pan.).
Pinigų skolinimas pavedimu – ką reikia žinoti?
A. Kovalevskis primena, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jei paskolos suma viršija 600 eurų.
Jei paskolos suma viršija 3 tūkst. eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
Jei skolinama nesudarius jokios rašytinės paskolos sutarties, advokatas pataria neskolinti grynaisiais pinigais.
Jis pažymi, kad skolinimas pavedimu yra kur kas saugesnis būdas, nes aiškiai užfiksuojamas pinigų perdavimo faktas, tačiau mokėjimo pavedime reikėtų aiškiai nurodyti, kad tai – „paskola“, „pinigų skolinimas“ ar pan.
„Kalbant apie paskolos grąžinimą, tai taip pat patartina pinigus grąžinti kreditoriui pavedimu ir tai aiškiai nurodyti pavedimo paskirtyje, pvz., „paskolos visiškas / dalinis grąžinimas.
Jei pinigų skolinimas ir grąžinimas visgi vyksta grynais pinigais, nepamirškite paimti rašytinio patvirtinimo (pakvitavimo) apie grynųjų pinigų perdavimą ar grąžinimą“, – vardijo A. Kovalevskis.
