„Aš norėjau augintinio, kuris nebūtų tiesiog naminis gyvūnas. Vištas sunku laikyti, antys daug valgo. O štai žąsys – gražios ir gerai elgiasi. Jos yra charizmatiškos ir turi įdomų temperamentą“, – sako žąsų augintojas Anton Mashukov.
Štai taip išdidžiai žengdamos miestelio gatvėmis, o kartais net pabėgiodamos žąsys džiaugiasi gyvenimu. O ir ko joms nesidžiaugti – jos turi savo 18 kvadratiniš metrų kambarį ir valgo beveik tą patį, ką jų šeimininkas: daržoves, vaisius, duoną ir net makaronus.
„Norėjau jas atiduoti, nes išlaikyti žąsis žiemą – labai brangu. Juk net duona brangi. Aš jų nepripratinau prie gyvūnų parašo, sėklų, tad ir valgo tą patį, ką žmonės“, – teigia jis.
Vis tik šių žavių žąsų oranžinėmis kojelėmis jis taip ir neatidavė. Priešingai, ėmėsi jas dresiruoti. Žąsys išmoko reaguoti į jo komandas ir Antonui paliepus sėdėdavo, ramiai stovėdavo ar net skrisdavo.
„Kol Maša nepradėjo dėti kiaušinių, žąsys skrisdavo vos išgirdusios komandą. Vieną kartą kirtome gatvę ir supratau, kad nespėsime, nes užsidegt raudonas šviesoforo signalas, o mašinos nelauks, kol pereisime gatvę. Sakiau žąsims skristi – ir jos skrido“, – pasakoja Antonas.
Antonas planuoja pasilikti iki penkių Mašos išperėtų žąsiukų. O kitus žada atiduoti kitiems, norintiems namuose laikyti šį neįprastą gyvūną.
