Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas buvo lėtesnis nei 2,6 proc., fiksuoti 2021 metais, o ketvirtąjį ketvirtį ir visai sustojo didžiulės infliacijos, kurią paskatino Rusijos invazija į Ukrainą, fone, pranešė statistikos tarnyba „Destatis“.
Visgi tai buvo geresnis rezultatas nei analitikų prognozuoti 1,8 proc., nes vyriausybės įsikišimas ir švelni žiema padėjo Vokietijai sumažinti energijos sąnaudas, išaugusias Maskvai ėmus mažinti dujų tiekimą.
„Destatis“ vadovė Ruth Brand įvardijo iššūkius, su kuriais susiduria didžiausia Europos ekonomika – nuo „ypatingo energijos kainų padidėjimo“ iki tiekimo grandinių kliūčių, kylančių maisto kainų ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo.
Visgi ji pridūrė: „Nepaisant šių sudėtingų sąlygų, Vokietijos ekonomika 2022 metais išliko atspari“.
Banko ING ekonomistas Carstenas Brzeski taip pat sakė, kad duomenys „rodo, jog per visus 2022 metus „vijimosi“ efektas ir vartojimo, ir gamybos srityse, stebėtas panaikinus apribojimus, atsvėrė karo Ukrainoje sukeltą ekonominį nuosmukį.“
„Paskutiniais metų mėnesiais fiskalinė parama taip pat švelnino nuosmukį“, – pridūrė analitikas.
Sparčiai augančios energijos sąnaudos slėgė Vokietijos pramonę ir vartotojus, tačiau daugybė naujausių rodiklių rodo, kad nuosmukis bus mažesnis, nei buvo baiminamasi iš pradžių.
Pati vyriausybė spalį prognozavo, kad 2023-iaisais ekonomika susitrauks 0,4 procento.
Visgi pastangos sukaupti dujų atsargas ruošiantis žiemai leido Vokietijai įveikti didelį dujų trūkumą.
Analitikai teigia, kad rugsėjį paskelbtas didžiulis 200 mlrd. eurų (216 mlrd. JAV dolerių) paramos paketas, skirtas apriboti namų ūkių sąskaitas už energiją ir paremti verslą, taip pat sumažino kainų kilimą.
Visgi kai kurie analitikai perspėja, kad poveikis gali būti laikinas, atsižvelgiant į dideles rizikas, o Vokietijai greičiausiai nepavyks išvengti recesijos, mano C. Brzeski.
