Bendrasis vidaus produktas (BVP) spalio–gruodžio mėnesiais susitraukė 0,4 proc., pranešė federalinė statistikos agentūra „Destatis“, o ne 0,2 proc., kaip rodė pradinis įvertis.
Rusijos invazija į Ukrainą paskatino staigų energijos kainų kilimą Europoje, nes Maskva sumažino dujų tiekimą.
Vėlesnis infliacijos šuolis, Vokietijoje pasiekęs aukščiausią lygį per kelis dešimtmečius, toliau tempė ekonomiką žemyn, sakoma „Destatis“ pranešime.
Augančios kainos sulėtino vartotojų išlaidas ir verslo investicijas, teigė statistikos tarnyba.
Neigiamas augimo rodiklių patikslinimas parodė, kad „formuojasi recesija“, pažymėjo banko ING ekonomistas Carstenas Brzeski (Karstenas Bžeskis).
Apskritai Vokietijos ekonomika pademonstravo „esanti atsparesnė, nei bijota“, padedama vyriausybės paramos ir švelnesnių žiemos orų, kurie padėjo įveikti energijos krizę, sakė C. Brzeski.
Visgi „nėra garantijų, kad artimiausiu metu įvyks stiprus atsigavimas“, o ženklai rodo, kad pirmąjį 2023 metų ketvirtį bus fiksuotas dar vienas neigiamo augimo laikotarpis, taigi ir recesija, pažymėjo analitikas.
Tuo metu nuogąstavimai, kad Vokietija panirs į gilų nuosmukį, šiek tiek išsklaidė.
Vokietijos vyriausybė šiuo metu prognozuoja 0,2 proc. ekonomikos augimą 2023 metais, vietoj ankstesnių nuosmukio prognozių.
