Griežtai pažadėjęs kalbėti su susirinkusiais prezidentas pacitavo vieną diplomatą: „Liežuvis diplomatams yra duotas tam, kad nekalbėtų tiesos“. Tačiau tuojau pat pridūrė: „Čia mes susirinkome dėl kitų priežasčių. Mes susirenkame, kad pakalbėtume atvirai“.
Didelė dalis Rusijos prezidento kalbos sudarė kritika JAV atžvilgiu. Jo teigimu, susidariusi išskirtinio JAV dominavimo pasaulyje situacija provokuoja konfliktus ir ekstremistų režimų vystymąsį.
V. Putinas įsitikinęs: keičiasi pasaulinė tvarka, „nacionalinis suverenitetas išplautas“, užsienio lyderiai šantažuojami.
Anot Vladimiro Putino, globalaus saugumo sistema yra gerokai nusilpusi ir nėra jokių garantijų, kad ji sugebės pasaulį apsaugoti nuo sukrėtimų. Jis pasakė, kad tema, kurią reikia aptarti forume, – „Naujos žaidimo taisyklės arba žaidimas be taisyklių“ – „ypač tiksliai atspindi tą istorinį brėžį, kuriame mes atsidūrėme“.
Anot V. Putino, sunku nepastebėti esminių transformacijų globalinėje politikoje, ekonomikoje, visuomeniniame gyvenime, gamyboje, informacinėje ir socialinėje technologijose.
Rusijos prezidentas pareiškė, kad vyksta „pasaulinės tvarkos pakeitimas“, ir priminė, kad tokie procesai dažniausiai yra lydimi rimtais konfliktais. „Analizuojant šiandieninę būklę, nereikėtų pamiršti ir istorijos pamokų: visų pirma, pasaulinės tvarkos kitimas – o tokio masto procesą mes ir stebime šiandien – kaip taisyklė, yra lydimas jeigu ne globalaus karo, ne globalių susidūrimų, tai intensyvia grandine lokalaus pobūdžio konfliktų,“ – kalbėjo V. Putinas.
Prieštaravimai pasaulyje ir „anksčiau buvo garbingesnės žaidimo taisyklės“
„Pasaulyje prisikaupė daugybė prieštaravimų. Ir siūlau nuoširdžiai jums vienas kito paklausti: ar mes turime naudingą patikimą apsaugą?“ – uždavė klausimą rusų lyderis ir iš karto pats atsakė: „Deja, garantijų, užtikrinimo, kad dabartinė globalaus ir regioninio saugumo sistema pajėgtų mus apsaugoti nuo sukrėtimų, – nėra. Ši sistema gerokai susilpninta, fragmentuota ir deformuota.“
Pasak rusų lyderio, susidariusi situacija pasaulyje, iš esmės po Antrojo pasaulinio karo, sistemos „buvo kuriame ne tik atsižvelgiant į jėgų balansą ir ne tik vadovaujantis nugalėtojo teise, kad šios sistemos „tėvai – įkūrėjai“ gerbė vienas kitą“. „Nesistengė „iščiulpti“ viską, o stengėsi susitarti,“ – pažymėjo V. Putinas.
Putinas kaltina Jungtines Valstijas kenkimu pasaulio tvarkai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį apkaltino Jungtines Valstijas tuo, kad jos esą kelia pavojų pasaulio saugumui primesdamos „vienašalį diktatą“ likusiai pasaulio daliai, be to, kaltę dėl Ukrainos krizės skyrė Vakarams.
Per 40 minučių trukusią kritišką Vakarų atžvilgiu kalbą, kuri priminė Šaltąjį karą ir akcentavo nesutarimų tarp Maskvos bei Vakarų dydį, V.Putinas taip pat neigė, kad bando atkurti sovietų imperiją Rusijos kaimynių sąskaita.
„Mes to nepradėjome“, – sakė V.Putinas neformaliai Rusijos ekspertų grupei, kurioje yra daug jį kritiškai vertinančių Vakarų specialistų. Jis taip pat perspėjo, kad Vašingtonas bando „perdaryti visą pasaulį“ pagal savo paties interesus.
„Neturi pagrindo ir pareiškimai, kad Rusija bando atkurti kažkokią savo „imperiją“, kėsinasi į savo kaimynių suverenitetą. Rusija nereikalauja sau kažkokios ypatingos, išskirtinės vietos pasaulyje. Gerbdami kitų interesus mes tik norime, kad į mūsų interesus atsižvelgtų ir kad mūsų poziciją taip pat gerbtų“, – pareiškė šis buvęs KGB šnipas diskusijų klubo „Valdai“ nariams slidinėjimo kurorte, įsikūrusiame kalnuose prie Sočio.
Nurodydamas konfliktus, dėl kurių kaltino JAV veiksmus, tarp jų – konfliktus Libijoje, Sirijoje ir Irake, V.Putinas klausė, ar Vašingtono politika stiprino taiką bei demokratiją.
„Ne, – pareiškė jis. – Šis vienašalis diktatas ir savo šablonų primetimas (kitiems) nulemia kaip tik priešingą rezultatą“.
„Vietoje konfliktų sureguliavimo – jų eskalavimas, vietoje suverenių patvarių valstybių – didėjanti chaoso erdvė. Vietoje demokratijos – abejotinos publikos, nuo atvirų neonacių iki islamistų radikalų, palaikymas“, – sakė jis.
62 metų V.Putinas antivakarietišką retoriką suintensyvino 2012 metais grįžęs į prezidento postą, ir ji padėjo didinti jo populiarumą po Krymo aneksijos kovo mėnesį.
Vis dėlto ir esant tokiam kontekstui V.Putino penktadienio kalba buvo viena priešiškiausių Vakarų atžvilgiu ir atrodo, jog ja iš dalies buvo siekiama pademonstruoti Rusijos rinkėjams, kad jis drąsiai pasipriešins likusiai pasaulio daliai ir gins jų interesus.
Ši kritika dėl pasaulio tvarkos dominuojant Vašingtonui, pareikšta praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams po Šaltojo karo, priminė 2007 metų kalbą Miunchene, kai V.Putinas šokiravo Vakarus sukritikuodamas Vašingtono „vienpolę“ pasaulėžiūrą. Ta kalba paskatino daugelį Vakarų lyderių persvarstyti savo požiūrį į V.Putiną.
Rusijos lyderis nesutinka su teze „yra Putinas – yra Rusija, nėra Putino – nėra Rusijos“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė nesutinkantis su teze „Putinas – tai Rusija, Rusija – tai Putinas“, tačiau sakė negalintis savęs įsivaizduoti ne Rusijoje.
„Tai, žinoma, visiškai neteisinga tezė. Bet tai, kad man Rusija – tai visas mano gyvenimas, visiškai akivaizdus faktas. Nė vienai sekundei negaliu savęs įsivaizduoti ne Rusijoje“, – sakė V.Putinas per susitikimą su tarptautinio diskusijų klubo „Valdai“ nariais.
Taip jis atsakė vienam klubo nariui, pacitavusiam anksčiau per klubo posėdį Rusijos prezidento administracijos vadovo pirmojo pavaduotojo Viačeslavo Volodino pasakytą tezę „yra Putinas – yra Rusija, nėra Putino – nėra Rusijos“.
V.Putinas įžvelgė šios tezės panašumą į Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV aforizmą, pavadino ją neteisinga ir prisiminė savo šaknis viename kaime 120 km nuo Maskvos.
„Žinote, aš jau apie tai kalbėjau, archyvuose atkapstė mano giminaičių genealogiją. Netoli nuo Maskvos, už 120 km tas kaimas, kur mano giminaičiai gyveno nuo XVII amžiaus. Ir visus tuos šimtmečius (jie) vaikščiojo į vieną ir tą pačią cerkvę. Ir aš jaučiu savo ryšį su Rusijos žeme, su rusų liaudimi, ir gyventi ne Rusijoje niekada negalėčiau“, – sakė V.Putinas.
„Tačiau Rusija, žinoma, apsieis be tokių, kaip aš. Rusijoje daug žmonių, bet jeigu jau atsidūriau ten, kur esu šiandien, laikau savo pareiga padaryti viską dėl jos gerovės, vystymosi ir dėl jos interesų gynimo“, – kalbėjo Rusijos lyderis.
Vladimiras Putinas abejoja, kad Europa nustos pirkti Rusijos dujas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė nemanąs, kad Europos šalys liausis pirkusios gamtines dujas iš Rusijos, nes tiesiog nėra realios alternatyvos.
Anot jo, partnerėms Europoje atsisakyti Rusijos energijos išteklių, būtų mirtinas smūgis tų šalių konkurencingumui.
„Jeigu, tarkime, nutrauktume visiškai mūsų energijos išteklių tiekimą į ES šalis, ar norime mes to? Žinoma, ne. Kam mums tai daryti, kai turime tvarkingą klientą, kuris moka. Bet galima įsivaizduoti, kad tai įvyks mūsų partnerių Europoje valia? Aš sunkiai tai įsivaizduoju“, – kalbėjo V.Putinas susitikęs su tarptautinio diskusijų klubo „Valdai“ dalyviais Sočyje.
Europos Sąjunga, paskelbusi sankcijas Rusijai dėl krizės Ukrainoje, nerimauja, kad gamtinių dujų tiekimas iš Rusijos per Ukrainą gali nutrūkti šią žiemą, ir nori diversifikuoti dujų tiekimą.
V.Putino nuomone, nutrūkus dujų srautui iš Rusijos, alternatyva būtų Artimieji Rytai „su nemažesnėmis krizėmis, negu čia ir dabar, o galbūt, žymiai aštresnėmis – su nelaiminguoju ISIL (islamo džihadistais), ir dievai žino su kuo“.
„Tarkime, nafta ir skalūnų dujos iš JAV. Galima? Na, turbūt, kažkiek galima, bet kiek tai kainuos? Jeigu europiečiai imsis šito, tai bus tiesus kelias į savo konkurencingumo mažinimą, nes tai bus brangiau, negu mūsų vamzdinės dujos arba nafta mūsų vamzdynais arba trumpu pristatymo atstumu ir logistika iš Rusijos telkinių“, – kalbėjo V.Putinas.
„Taip būtų tiesiog užmuštas savo konkurencingumas. Aš net nežinau, kokia reikia būti kolonija Europoje tam, kad šito reikėtų imtis. Manau, kad sveikas protas laimės ir šito nebus“, – pareiškė Rusijos prezidentas.
Rusijos prezidentas kaltina Kijevą jėgos naudojimu Rytų Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kritikavo provakarietišką vyriausybę, Kijeve jėgos naudojimu prieš maištaujančius regionus Rytų Ukrainoje, vietoje derybų su ten gyvenančiais rusakalbiais kaip užbaigti neramumus.
„Nematome mūsų partnerių Kijeve noro ... išspręsti santykių su Ukrainos pietryčiais problemą taikiu politiniu procesu, derybomis“, – sakė V.Putinas per susitikimą su diskusijų klubo „Valdai“ nariais.
„Visad matome vieną ir tą patį (dalyką) skirtingais pasireiškimais – nuslopinti jėga“, – sakė jis.
„Mes už visišką Minsko susitarimų įgyvendinimą iš abiejų pusių“, – pareiškė V.Putinas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
