Nes tokie yra rinkos ekonomikos principai, nes verslas taip veikia.
(toliau seks ilgas, painus ir ganėtinai nuobodus aiškinimas - kodėl)
Paslaugos kainą nustato rinka. Pardavėjas pamėgina brangiau, pirkėjų nėra, tuomet padaro pigiau, pirkėjų atsiranda. Ir visa tai vyksta tol, kol susibalansuoja iki pakankamam skaičiui pirkėjų įkandamos kainos, kad paslaugos pardavėjas padengtų paslaugos teikimo sąnaudas ir gal net kažkiek uždirbtų.
Čia, aišku, yra teorija, nes praktikoje juk ne tuščiam lauke biznį darai ir bendras kainų lygis yra žinomas. Tačiau šiuo atveju tai nėra svarbu.
Kitaip tariant, kainos nusistovi kažkur ties pirkėjo perkamosios galios ribomis.
Kas atsitinka, jei pirkėjas netikėtai gauna pinigų kažkokios konkrečios paslaugos/prekės įsigijimui? Pirmiausia, aišku, didėja pirkėjo perkamoji galia, t.y. už prekę jis gali daugiau MOKĖTI arba nupirkti daugiau PREKIŲ.
Pardavėjas čia turi du pasirinkimus - parduoti BRANGIAU (nes pirkėjas gali mokėti daugiau) arba parduoti DAUGIAU.
Parduoti daugiau - reiškia prisiimti papildomą riziką investuojant į gamybos ar paslaugų teikimo plėtrą. Tačiau tai yra antras pasirinkimas. Pirmasis - neprisiimant rizikos, uždirbti daugiau pinigų, t.y. parduoti brangiau.
Tai įmanoma, jei paslaugos/prekės paklausa viršija pasiūlą, o paslaugos teikimo konkurencija yra natūraliai apribota aukštais patekimo į rinką barjerais (pvz. investicijos rizikingos, todėl bankai nefinansuoja ir panašiai).
Privatūs darželiai Vilniuje mato, kad paklausa akivaizdžiai viršija paslaugos pasiūlą. Paskyrus kiekvienam lankančiam privatų darželį vaikui 100Eur, perkamoji galia padidėjo. Naujų privačių darželių projektų plėtra yra rizikinga dėl įvairių neapibrėžtumų (kaip užtikrinti pastovų pajamų srautą ir paskolų grąžinimą bankui).
Todėl lieka vienintelis rinkos logikos diktuojamas sprendimas - didinti kainas ir taip susirinkti tuos pinigus, kuriuos paslaugos pirkėjas netikėtai gavo papildomai (100Eur pavidalu) .
Ironija yra tame, kad kolegos liberalai įgyvendindami 100Eur idėją privatiems darželiams tikėjosi, kad tokiu būdu "vidurinei klasei" sudarys galimybę rinktis tarp privataus ir valdiško darželio, tačiau realybė ta, kad "vidurinė klasė" dėl kylančių kainų privačių darželių taip pat ims nebeįpirkti.
Gal ir paradoksalu, tačiau šiuo atveju vienintelis būdas padėti "vidurinei klasei" yra sumažinti paklausos spaudimą statant (steigiant) valdiškus darželius.
