Kiek daugiau nei prieš savaitę buvo užfiksuotas vaizdas, kada į ūkininko Plungės rajone bandą įsisukusi vilkų gauja papjovė 9 netoli namų besiganiusias avis. Įvairūs ūkininkai panašiais vaizdais dalinasi kasdien. Avių augintojų asociacijos vadovė prisimena ir kitą prieš kelerius metus nutikusį įvykį.
„Per mano patirtį kiek yra buvę tokių įvykių, tai įstrigę labai – prieš porą metų Utenos rajone 45 išskerdė. Čia buvo žiauru, ten vežė traktoriais“, – sako avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kiselienė.
Per praėjusius metus vilkai Lietuvoje išpjovė daugiau nei 2000 avių.
„Iki rugsėjo 18 dienos šių metų, ii šios dienos turėjome 369 įvykius ir sudraskyta 1122 ūkiniai gyvūnai“, – statistiką vardina G. Kiselienė.
„Lietuvoje per pernai metus ūkininkams išmokėta vien už papjautas avis 291 tūkst. eurų. Tai dideli pinigai“, – teigia bendrovės „Genetiniai ištekliai“ direktoriaus pavaduotojas Rimantas Kairys.
O didžiausiame ir seniausiame šalyje avių ūkyje netoli Šeduvos avių kainos įvairios: ėriukas kainuoja 80–90 eurų, veislinis avinas gali kainuoti ir 400–500. Ėriavedė gali kainuoti nuo 200–300 eurų. Iš viso bandoje – apie 2000 avių, maždaug tiek, kiek per metus pernai Lietuvoje išpjovė vilkai.
„Registruotų avių, tai kiti žmonės net nesikreipia, jei jam papjovė 1–2 avis, jei jos nebuvo suženklintos, tai yra neužregistruotos registre, duomenų bazėje“, – sako R. Kairys.
Lietuvoje iš viso auginama apie 160 tūkstančių avių, tačiau jų gali mažėti ne tik dėl kritusių supirkimo kainų, tačiau ir dėl nevaldomo vilkų gausėjimo.
Vilkų Europoje – daugėja
„Lietuvoje vilkų skaičius jau yra priskaičiuota 91 šeima. Jei palyginsim 2000 metais buvo 54 šeimos. Tai labai didelis skaičius pasidarė. Sumedžiojimo kvota nėra didelė“, – sako R. Kairys.
Praėjusį medžioklės sezoną buvo galima sumedžioti 282 vilkus, šiemet – 60 vilkų daugiau. Kasmet šis skaičius didėja, tačiau ūkininkai mano, kad vilkų populiacija nėra kontroliuojama, naikinti tik vadinamuosius probleminius vilkus taip pat nebeužtenka. Be to, ūkininkai susiduria su biurokratija.
„Dėl probleminio vilko išėmimo, reikia didelį darbą iš pradžių nueiti. Ir yra raštų, rašinėlių atrašinėjimai dabar vyksta“, – sako G. Kiselienė.
Su panašiomis problemomis susiduria avių augintojai visoje Europoje. Vokiečių iniciatyva ūkininkai susivienijo, kad atkreiptų dėmesį į problemos mastą uždegė pavojaus laužus. Būtent ugnimi anksčiau žmonės ir baidydavo plėšrūnus.
„Europoje vakare degė virš tūkstančio laužų. Jie tą registraciją vykdė, tie laužai matėsi ir Lietuvoje, ir Latvijoje, ir Belgijoj, ir Čekijoje, ir pačioje Vokietijoje aišku“, – teigia avių augintojų asociacijos vadovė.
Prie laužo stovėdami ūkininkai sako, kad nerimauja, jog nežinia kada vilkas gali įsisukti ir į jų bandą. Juo labiau, kad vilkų elgesys pasikeitęs, jie nebe taip bijo žmogaus.
„Mes žinome, kad vilkas gali 40–50 kilometrų ir nežinome jis ir pas mus gali ateiti, gali ir pas kaimyną užeiti, nes ūkiai išsimėtę Lietuvoje gana tankiai“, – teigia R. Kairys.
„Šitie vilkai yra tiesiog išdrąsėję, jie nebijo, nes žino, kad jų niekas nenubaidys, nenušaus, jie gali drąsiai artintis prie sodybų. Nes ūkininkas yra bejėgis“, – sako G. Kiselienė.
Vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15, medžioti plėšrūnus bus galima iki kovo pabaigos.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
