Jie anksčiau buvo nuteisti lygtinėmis arešto bausmėmis baudžiamuoju įsakymu.
Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, Vilčinskų teismui paduotame prašyme, pavadintu „Reikalavimu“, nurodoma, kad jie reikalauja surengti bylos nagrinėjimą teisme, tačiau jokių pagrindų ir motyvų, šiam reikalavimui pagrįsti, jie nenurodo.
Tačiau įstatymas numato, jog kaltinamasis turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, kai nesutinka su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu.
„Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog abu asmenys su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu sutiko, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, todėl akivaizdu, kad prokurorės pasiūlytos ir teismo paskirtos bausmės buvo tinkamos. Teismui pateiktame prašyme asmenys nenurodė, kad nesutinka su bausmės paskyrimu, todėl teismas neturi įstatyminio pagrindo surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pateiktas „Reikalavimu“ yra pasirašytas tik originaliu I. V. parašu, o M. V. pateiktame „Reikalavime“ yra pasirašęs tik vardu, pavarde ir yra nurodęs neaiškius inicialus“, – rašoma pranešime.
Anot pranešimo, atsižvelgiant į tai, kad Vilčinskų prašyme nurodytas tik abstraktus reikalavimas surengti bylos nagrinėjimą teisme, nenurodant tokio reikalavimo įstatyme numatytų pagrindų, be to, prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme nėra tinkamai pasirašytas, jį atsisakytina priimti ir prašymas grąžintinas jį padavusiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama per Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Kauno apylinkės teismas primena, kad š. m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teisme priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo Vilčinskai pripažinti kaltais dėl savo vaikų pagrobimo (Baudžiamojo kodekso 156 str. 2 d.) bei dėl pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną (BK 22 str. 1 d., 291 str. 1 d.).
Kėsinosi išvežti vaikus į Baltarusiją
Trys penkerių, septynerių ir devynerių metų vaikai su tėvais bei juos vežęs asmuo sulaikyti rugpjūčio 1 dieną, kai kėsinosi nelegaliai kirsti Lietuvos valstybės sieną su Baltarusija.
Šių metų gegužės 30 dieną Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu vaikai iš šeimos buvo paimti, nes tėvai naudojo savo valdžią priešingai jų interesams.
Nurodoma, kad tėvai neleido vaikų į ugdymo įstaigas, vengė tikrinti jų sveikatą, nebendravo su ugdymo įstaigų personalu, pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, neturėjo galiojančių asmens tapatybės dokumentų, neadekvačiai vertino esamą šeimos situaciją ir teigė nepripažįstantys Lietuvos valstybės bei joje galiojančių teisės aktų.
Nesutikdami su penktadienį priimtu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu kaltinamieji per 14 dienų gali kreiptis į teismą dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Tai padarius, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios, tačiau įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
