Esu iš tų moterų, kuri šiuo metu su vyru bando susilaukti kūdikio. Santuokoje gyvename penkerius metus ir pastaruosius dvejus vis bandome, stengiamės, tačiau niekaip nepavyksta. Žinote, pasakysiu atvirai, mes jau susitaikėme, kad vaikelis neateis į mūsų šeimą, nes, turbūt, neduota Dievo.
Tik štai kaip tai paaiškinti giminaičiams ir įkyriems draugams, kurie kaskart, kai mane pamato, klausia, ar neplanuoju nėštumo?
Jau esu išmokusi kelias frazes, kurias visada pasakau, viską pametu juokais, tačiau kaskart mane iki ašarų sujaudina tas klausimas, nes kūdikis yra tai, ko mudu su vyru norime labiausiai.
Ir kai vakar įsijungusi interviu su V.Siegel išgirdau, jog ji iškėlė temą apie nėštumą ir su tuo susijusius klausimus, ėmiau graudintis.
Žodžiai sujaudino
Pagaliau bent vienas žmogus pasinaudojo savo viešumu ir iškėlė temą, kuri itin svarbi tūkstančiams moterų, bandančių pastoti.
„Neklausinėkit moterų, ar jos laukiasi, jeigu pamatėt, kad suapvalėjo pilvukas.“ Kaip norėtųsi, kad šiuos žodžius, nors citata ir nekonkreti, įsidėmėtų visos tetos, močiutės, draugės ir giminaitės, kurioms taip knieti sužinoti, laukiasi žmogus ar ne. Na koks gi jūsų reikalas?!
Juk lauktis kūdikio, tikiu, yra bene įsimintiniausia gyvenimo patirtis, tad tikrai kiekviena būsima mama pasakys, ar jau laukiasi, ar ne. Galų gale, net jeigu ir nepasakys, tai čia yra tik šeimos apsisprendimas, dviejų žmonių reikalas, o ne viso kaimo ar visos Lietuvos.
Autorius: skaitytoja Karolina
