Kad išvengtų nemalonių pasekmių, gyventojai turi laikytis sutarties sąlygų, laiku teikti duomenis bei deklaracijas, o būstą naudoti tik pagal paskirtį. Kitu atveju gyventojai būsto gali netekti.
Taigi ką svarbu žinoti apie socialinį būstą?
Būstų kasmet daugėja
Klaipėdos miesto savivaldybė nurodė, kad šiuo metu Klaipėdoje nuomojami 696 socialiniai butai.
Savivaldybės duomenimis, 2025 metais iki lapkričio 1 d. išnuomoti 44 socialiniai būstai, apgyvendinti 93 asmenys. Tuo metu pernai – išnuomoti 49 socialiniai būstai, apgyvendinta 112 asmenų.
Savivaldybė pasidalijo, kad socialinio būsto Klaipėdoje šiuo metu laukia 614 asmenų / šeimų.
Tuo metu „Vilniaus miesto būstas“ pasidalijo, kad šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės socialiniuose būstuose gyvena 1361 šeima.
Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas pasidalijo, kad Kaune, socialiniuose būstuose šiuo metu gyvena 1146 asmenys /šeimos. Tuo metu socialinio būsto laukia 337 asmenys / šeimos.
Visgi Klaipėdos miesto savivaldybė pažymėjo, kad kasmet yra vykdoma socialinių būstų plėtra. Anot jos, norint plėsti socialinių būstų pasiūlą, perkami būstai privataus būsto rinkoje, statomi nauji namai, atliekami tuščių Savivaldybės gyvenamųjų patalpų remontai.
D. Valiukas taip pat pažymėjo, kad Kaune tokių būstų kasmet padaugėja. Dažniausiai, anot jo, socialinių būstų plėtra vykdoma atlaisvintus savivaldybės butus perkeliant į socialinio būsto fondą. Į socialinio būsto fondą kiekvienais metais perkeliama apie 50 butų.
Būsto netenka pažeidę sutarties sąlygas
Savivaldybių atstovai pabrėžė, kad socialinio būsto gyventojai netenka ir nuomos sutartys dažniausiai nutraukiamos nuomininkams pažeidus nuomos sutarties sąlygas.
„Vilniaus miesto būstas“ nurodė, kad socialinio būsto nuomos sutartis su nuomininkais yra nutraukiama, jei jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.)
Taip pat socialinio būsto gyventojai netenka tais atvejais, kai jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius arba jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
Be to, anot „Vilniaus miesto būsto“, norint išsaugoti socialinį būstą yra itin svarbu laiku pateikti reikalingus duomenis.
Pavyzdžiui, jei pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių – iki kitų metų birželio 1 dienos) gyventojai nepateikė turto ir pajamų deklaracijos, tokiu atveju, jie neteks teisės į socialinį būstą.
Taip pat jo netekti žmonės gali jei jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn. socialinio būsto nuomos mokesčio sumą ir jie atsisako socialinių paslaugų ar nebendradarbiauja su savivaldybės administracija dėl šių paslaugų teikimo arba jei socialinis būstas naudojamas ne pagal paskirtį.
Taip pat neretai kyla klausimų, dėl gyventojų turimų vaikų. Pavyzdžiui, neretai žmonės suabejoja, ar nekils problemų dėl jų atžalų, jei jie jau yra sulaukę pilnametystės.
Visgi „Vilniaus miesto būstas“ atkreipia dėmesį, kad socialiniame būste pilnamečiai vaikai gyventi kartu su tėvais gali tuo atveju, jeigu socialinis būstas buvo išnuomotas šeimai, o pilnamečiai vaikai yra deklaruoti socialiniame būste bei įrašyti į nuomos sutartį.
Į ką atsižvelgiama nustatant teisę į socialinį būstą?
Anot Klaipėdos miesto savivaldybės, nustatant teisę į socialinio būsto nuomą vertinama ar gyventojai yra deklaravę turtą ir gautas pajamas. Taip pat atsižvelgiama į deklaruoto turto vertę ir pajamas, kurios yra įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas.
Taip pat vertinama, ar žmogus turi savo būstą. Jei turi, žiūrima, kiek jis yra nusidėvėjęs (parama skiriama, kai daugiau nei 60 proc.) arba ar vienam žmogui tenkantis gyvenamojo ploto plotas yra mažesnis nei 10 kv. m (arba 14 kv. m, jei šeimoje yra neįgalusis ar sunkia lėtine liga sergantis asmuo).
Norint gauti socialinį būstą vieno asmens metinės pajamos negali viršyti 10 166 eurų, o deklaruoto turto vertė negali būti didesnė nei 20 553 eurai.
2–3 asmenų šeimos pajamos, norint įgyti teisę į socialinį būstą, negali viršyti 20 111 eurų, o turto vertė negali būti didesnė nei 37 128 eurai.
Jei šeimoje yra 4 asmenys ar daugiau, socialinis būstas būna suteikiamas, kai kiekvieno iš jų pajamos neviršija 5 746 eurų, o kiekvieno iš jų deklaruoto turto vertė yra mažesnė nei 16 575 eurai.
Kai kuriais atvejais suteikia ne eilės tvarka
Nepaisant to, kad paprastai norintys gauti socialinį būstą turi laukti eilėje, kartais jis gali būti išnuomotas ir ne eilės tvarka.
„Vilniaus miesto būstas“ nurodo, kad ne eilės tvarka socialinis būstas gali būti išnuomotas, pavyzdžiui, netekusiems Lietuvoje turėto nuosavo būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar dėl kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių.
Tokiu atveju į savivaldybės administraciją asmuo ar šeima privalo kreiptis ne vėliau kaip per 1 metus nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos, o socialinis būstas išnuomojamas sudarant terminuotą (ne ilgiau kaip vieniems metams) nuomos sutartį. Prarasto būsto vertė nevertinama.
Taip pat eilėje neturi laukti:
- asmenys, kuriems yra nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis;
- senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
- šeimos, auginančioms penkis ar daugiau vaikų ar (ir) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
- šeimos, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų;
- šeimos, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis ir kurios augina vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
- šeimos, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) turi negalią ir (arba) yra našliai, kurie vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ir kurie deklaruoja savo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje ne trumpiau nei 5 metus iš eilės;
- šeimos, auginančioms vaikus ar (ir) vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), kai ne mažiau kaip dviem iš jų yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
- šeimos, kuriose ne mažiau kaip dviem šeimos nariams yra nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis ir (ar) didelių specialiųjų poreikių lygis, kai šeimos nariai yra sukakę senatvės pensijos amžių;
- likę be tėvų globos asmenys, palikę socialinės globos, grupinio gyvenimo ir (ar) savarankiško gyvenimo namus per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
