REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po pirmadienį paskelbtų dalies ligoninių planinės kontrolės rezultatų, atskleidusių, kai kuriose gydymo įstaigose pacientai ne visada galėjo gauti kokybišką gydymą ištikus insultui, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paaiškino, kodėl galėjo susidaryti tokia situacija.

Po pirmadienį paskelbtų dalies ligoninių planinės kontrolės rezultatų, atskleidusių, kai kuriose gydymo įstaigose pacientai ne visada galėjo gauti kokybišką gydymą ištikus insultui, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paaiškino, kodėl galėjo susidaryti tokia situacija.

REKLAMA

Nors insultų klasteris šalyje funkcionuoja nuo 2014 metų, ministras akcentavo, kad yra grupė, kuri stebi ir prižiūri, kaip veikia sistema.

„Ir tiek ji pastebėjo tam tikrų sisteminių problemų, tiek Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, patikrinusi įstaigas, rado keistų dalykų. Ši liga kartais buvo gydoma be licencijos, nebuvo atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Nors dabar būtų labai sunku išsiaiškinti, kaip iš tiesų buvo, galime tik pačią procedūrą pažiūrėti, buvo ji išlaikyta ar ne, tačiau būtų galima įvardyti du variantus, dėl ko galėjo taip nutikti. 

Vienas variantas – žmogus su tikru insultu kažkur buvo nevežamas. Tikrai būna tokių artimųjų skundų, kad ne į tą įstaigą nuvežė, sugaišo laiko, kai nuvežė, kur reikia, žmogui ir neįgalumas didelio laipsnio atsirado, ir kiti pažeidimai. Taigi tai yra didelė nekompetencija. 

REKLAMA
REKLAMA

Kitas variantas – nebuvo jokio insulto, o tik praeinantys tam tikri galvos kraujotakos sutrikimai. O insultas tik buvo užrašytas kaip diagnozė, nors tai yra apmokama visiškai kitaip, žymiai brangiau. Kadangi tiems žmonėms nebuvo padaryta tomografija, tai kaip dabar tuos žmones gaudyti, ieškoti? Tai tampa beprasmis reikalas, nes ir tyrimas nėra šiaip nekaltas“, – antradienį portalo tv3.lt studijoje viešėjęs pasakojo ministras.

REKLAMA

A. Veryga pabrėžė, kad dabar bus aiškiau, griežčiau reglamentuojama kur ir per kokį laiką žmonės, sergantys tokiomis ligomis kaip insultu, turėtų patekti. 

„Įvesti papildomi, griežtesni kokybės rodikliai, aiškiau reglamentuota, kaip greitoji medicinos pagalba turi įvertinti pacientą, nustatyti, ar yra insultas. Laikai yra griežtai reglamentuoti, per kiek laiko turi nuvežti pacientą, padaryti kompiuterinę tomografiją ir t.t.“, – aiškino pašnekovas.

Šiuo metu Lietuvoje yra tokia sistema: 6 insulto gydymo centrai – Santaros klinikos, Kauno klinikos, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė bei 5 tarpinės pagalbos ligoninės – Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, Marijampolės ligoninė, Regioninė Telšių ligoninė, Tauragės ligoninė bei Utenos ligoninė. 

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat penkios tarpinės pagalbos ligoninės – Alytaus apskrities S. Kudirkos, Marijampolės, Regioninė Telšių, Tauragės bei Utenos ligoninės.

Ministerija teigia, kad šioms įstaigoms, siekiant, kad insulto diagnozavimas ir gydymas būtų efektyvesnis, iš Europos Sąjungos fondų lėšų skirta daugiau nei 24,5 mln. eurų, kurie skirti reikalingai infrastruktūrai bei medicininei įrangai įsigyti.

Naujovės – nuo kitų metų

Nuo kitų metų pradžios įsigaliojus naujovėms, greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečeriai, priimdami skambutį, turi užpildyti FAST klausimyną: ar nėra nukarusi viena paciento veido pusė (angl. face – veidas), ar jis vienodai gali pakelti, suspausti abi rankas (angl. arms – rankos), ar nėra sutrikusi paciento kalba, ar ji logiška (angl. speech – kalba). Jei bent į vieną klausimą bus gautas teigiamas atsakymas, pas pacientą GMP brigada turi būti siunčiama nedelsiant.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasitvirtinus pagrįstam ūminio insulto įtarimui, žmogus skubiai bus siunčiamas į artimiausią insulto gydymo centrą (IGC) arba tarpinės pagalbos ligoninę (TPL). Tik šių gydymo įstaigų gydytojai neurologai atlikę reikiamus tyrimus turi teisę nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą. 

Į gydymo įstaigą (IGC arba TPL) žmogus turės būti pristatytas ne vėliau kaip per vieną valandą nuo iškvietimo. Be to, GMP medikai turės pranešti gydymo įstaigai apie atvežamą pacientą, kad jam atvykus nedelsiant būtų galima imtis skubių tyrimų ir gydymo.

Pacientui su įtariamu ūminiu smegenų insultu IGC arba TPL galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas turi būti atliktas kuo skubiau (siekiamybė – per 30 minučių), bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo atvykimo. Taip pat turi būti atlikti kiti tyrimai, reikalingi gydymo taktikai ir pakartotinio insulto prevencijai parinkti. 

REKLAMA

Patvirtinus diagnozę, jei galima taikyti specializuotą gydymą ir nesant kontraindikacijų, pacientui nedelsiant atliekama intraveninė trombolizė arba mechaninė trombektomija. Taip pat, jei nėra kontraindikacijų ir paciento sveikatos būklė leidžia, per 72 valandas fizinės medicininės reabilitacijos gydytojas turi paskirti reabilitacijos programą.

Portalas tv3.lt jau rašė apie tikrinimo metu nustatytus pažeidimus.

Išsamesnį pokalbį su ministru apie sveikatos sistemos problemas galite žiūrėti įraše.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų