Verslo ir tarptautinių organizacijų atstovai teigia, jog Lietuvoje kova su korupcija nėra pakankamai efektyvi, nes nevykdomos viešojo administravimo sistemos reformos, nemažinamas biurokratinis valstybės mechanizmas, kovai su korupcija neskiriama užtektinai lėšų.
Rinkos ir sociologiniai tyrimai rodo, kad korupcija yra didžiausia Lietuvos problema, trukdanti spartesnei ekonomikos plėtrai. Tarp svarbiausių valstybės problemų taip pat minimi šešėlinės ekonomikos ir biurokratizmo augimas.
Anot Lietuvos verslo konfederacijos/ ICC Lietuva generalinio direktoriaus Algimanto Akstino, prasti 2009–2010 m. Nacionalinės kovos su korupcija programos (NKKP) rezultatai įrodo, kad valstybė privalo pasimokyti iš savo klaidų ir formuodama kitą NKKP atsižvelgti į jas.
„Kone didžiausia atsakomybė dėl didėjančių korupcijos mastų ir neefektyvaus NKKP vykdymo krinta ant Seimo pečių. Parlamentas operatyviai nereagavo į korupcinę situaciją šalyje ir laiku nepriėmė reikalingų įstatymų ar jų pataisų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje aiškino A. Akstinas.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos vadovo, kuriant 2011–2014 m. NKKP labiausiai reikia susikoncentruoti pasirenkant tinkamus kovos su korupcija vertinimo kriterijus, daugiau finansuoti atskiras programos priemones, stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą, nurodyti aiškią tam tikrų institucijų ar net pareigūnų asmeninę atsakomybę už numatytų tikslų įgyvendinimą.
A. Akstinas tikina, jog daugelis su korupcijos augimu susijusių problemų būtų panaikintos sumažinus biurokratinį valstybės aparatą. „Daugiau dėmesio reikėtų skirti antikorupciniam visuomenės švietimui ir viešojo administravimo sistemos reformoms, kurios padėtų sumažinti biurokratizmo dydį“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos vadovas.
Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovo Sergejaus Muravjovo, korupcija Lietuvoje labiausiai suvešėjusi viešajame sektoriuje ir kai kuriuose valstybinėse institucijose, tačiau itin svarbu, anot jo, susidoroti su smulkiąja korupcija.
„Problema slypi ne šalies teisinėje bazėje. Reikia kovoti su smulkiąja korupcija, kuri labiausiai klesti kelių policijoje, sveikatos apsaugoje ir savivaldos institucijose“, – teigia S. Muravjovas.
Pasaulinės antikorupcijos dienos proga „Transparency International“ pristatė 2010 metų Pasaulinį korupcijos barometrą, kurio rezultatai rodo, kad korupcijos mastai Lietuvoje nemažėja.
34 procentai Lietuvos gyventojų prisipažįsta per pastaruosius dvylika mėnesių davę kyšį. Gyventojai labiausiai korumpuotomis institucijomis Lietuvoje laiko politines partijas, Seimą ir teismus. Beveik du trečdaliai apklaustų lietuvių mano, kad korupcijos lygis šalyje per pastaruosius trejetą metų išaugo, o 78 proc. mano, kad šalies valdžios pastangos kovoti su korupcija yra neefektyvios.
