Lietuva labai turtinga šalis, nes įgyvendina avantiūristinius projektus, už kurių nesunku įžvelgti stambių aferų. Krizės krečiama Lietuvos vyriausybė skundžiasi biudžeto lėšų trūkumu, atima iš bedarbių ir pensininkų pinigus, kurie ir taip galą su galu vos suduria. Tačiau milijonai litų sukišti ir toliau kišami į avantiūristinius, beprasmius arba sabotuojamus projektus.
Pinigų maišą surijusio stadiono statybų vietoje - tik armatūros ir betono kalnas. Ruslano Kondratjevo nuotr.
Dar sovietmečiu Vilniuje pradėtas statyti architektūros stebuklas stadionas turėjo būti baigtas 1992 metais. Deja, sovietinės ekonomikos griūtis ir skausmingas kapitalizmo gimimas ilgam atidėjo šią datą. Sostinės Šeškinės rajono kalvoje spėjo išaugti „Akropolis“, o šalimais pradėtas ir užkonservuotas stadionas toliau riogsojo lyg muziejus, eksponuojantis iš betono kyšančią armatūrą. Statinio istorija − akis badantis įrodymas, jog sovietinė „amžiaus statybų“ praktika nepasitraukė drauge su Rusijos kariuomene.
Projektas atgimė 2007 metų vasarą, bet po kelių mėnesių dėl lėšų stygiaus sustabdytas, po to vėl atnaujintas 2009 metų vasarį. Išleidus Vyriausybės skirtus 100 milijonų litų, 2008 metų pabaigoje vėl uždegta raudona šviesa. Tikėtasi stadioną pastatyti iki 2009 metų vasaros ir jame surengti Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečio Dainų šventę. To neįvyko.
Politinės partijos, besigrūmusios dėl valdžios Vilniaus savivaldybėje, pavertė nepastatytą stadioną politinio bokso ringu. Vienos kampanijos metu dabartinis sostinės vicemeras, Liberalų ir centro sąjungos atstovas Gintautas Babravičius, kritikuodamas statybas žūtbūt tęsti siekusio Tvarkos ir teisingumo partijos mero Juozo Imbraso poziciją, sakė, kad stadioną nevėlu susprogdinti ir perstatyti perpus pigiau.
Dabar G. Babravičius apie sprogdinimus nebekalba. „Balsas.lt savaitei“ jis teigė, kad reikia rasti daugiau nei 10 milijonų litų statybai konservuoti. Priešingu atveju kitą pavasarį reikės pradėti jį griauti. Kiek iš viso Lietuvai kainuos ši nacijos „pažiba“, jei kada nors bus atidaryta, nežino niekas.
Žiniasklaidoje kalbėta ir apie 600−700 milijonų litų. Sostinės valdžia tai neigė, dievagodamasi, kad pakaks maždaug 370 milijonų. Krizė kažkiek atpigino statybines medžiagas ir darbo jėgą, mėginta paprastinti projektą, tačiau kol kas jis garsėja tik „sudegintais“ pinigais, politiniais mūšiais ir ginčais teismuose.
Apklausos rodė, kad dauguma lietuvių pasisako prieš pagal saldainio popieriuką statomus rūmus, tačiau nuo kada valdžiai rūpi tautos nuomonė? Ruslano Kondratjevo nuotr.
Kiek tiksliai šis projektas atsieis valstybei, taip pat niekas nežino. O ko stebėtis? Juk prieš pradedant šio statinio „atstatymą“ nebuvo aišku, kaip jis kadaise atrodė. Kai nežinai, ką perki, negali ir kainos tiksliai pasakyti.
Nuo 1995 metų šiam gigantiškam projektui, kurio „tėvu“ tituluojamas buvęs socialdemokratų vadovas, ekspremjeras ir prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, jau išleista daugiau kaip 200 milijonų litų. Net ir šiemet, kai sunkmetis tūkstančius žmonių veja į Darbo biržą bei emigraciją, jam skirta daugiau nei 12 milijonų.
Pasiklausius rūmų direktoriaus Vydo Dolinsko vizijų tampa akivaizdu, kad tai gali būti tik mažoji apetitų dalis. Minėtas lėšas prarijęs monstras, kaip žiniasklaidai pasakojo direktorius, galbūt dalį savęs atidarys 2011 metų antroje pusėje. Tada atsiras ir ekspozicijos, kurias reikėsią ir pildyti.
Kaip „Balsas.lt savaitei“ sakė šaltiniai Kultūros ministerijoje, jei būtų tenkinamas visas sumanymų portfelis, šis Lietuvos kunigaikščių didybės muliažas per dar porą dešimtmečių suvirškintų mažiausiai milijardą. Be to, Lietuvą jau ne kartą drebino skandalai, susiję dėl statyboms ir eksponatams pirkti skirtų pinigų grobimo.
Žvalgų tvirtovė
Saugumas slepia, kiek jau išleista ir kiek dar pareikalaus milijonų ši nauja būstinė. Ruslano Kondratjevo nuotr.
Valstybės saugumo departamento (VSD) pastato metų metus besitęsiantis statymas taip pat vertas dėmesio. Tarp sostinės Pilaitės rajono ir Vilniaus rajono Buivydiškių gyvenvietės esančiame lauke kylantis, aukšta tvora su dešimtimis stebėjimo kamerų aptvertas fortas − savotiškas paminklas garsiojo „valstybininkų“ klanų, apraizgiusio politikos, valdininkijos ir žiniasklaidos sritis, galybei. Net ir šiandien į paprastus klausimus VSD ryšių su visuomene specialistai atsako „be ryšio“, nes tiesa yra arba labai slapta, arba skandalinga.
„VSD pastato Pilaitėje statybos darbai tęsiami pagal patvirtintą darbo grafiką, kuris sudaromas pagal teisės aktų nustatyta tvarka skiriamą finansavimą“, − tokį nieko nesakantį atsakymą „Balsas.lt savaitei“ išprakaitavo departamento atstovai spaudai. Taip tyčiojamasi iš mokesčių mokėtojų, už kurių pinigus saugumas statosi darbo apartamentus.
Klausta buvo – kada planuojamos įkurtuvės ir kokia bus galutinė suma, investuota į pastatą, kaimynystėje įsikūrusių gyventojų pravardžiuojamą Pentagonu.
Sutartinė statybos darbų sąmatinė vertė 2005 metais buvo 195,3 milijono litų. Statyba turėjo būti baigta iki 2007 metų pabaigos. Nesigilinant į tai, ką kiekvienas VSD pareigūnas veiks 40 kv. metrų plote, galima tik pastebėti, jog statoma buvo labai lietuviškai.
Pinigai skiriami dalimis, tarsi tyčia laukiant, kad ekonominis bumas bei statybų sektoriaus burbulas išaugintų sąmatą iki aukštumų.
2007 metais papildomai skirta 30 milijonų litų. Iš krizinio 2010 metų biudžeto „pusiau konservavimo darbams“ atseikėta dar 1,274 milijono litų. Tik neaišku, ar tuomet, kai bus pastatyta ši tvirtovė, dar atitiks visus moderniausius NATO reikalavimus ar jiems reikės nusipirkti papildomų priemokų.
Tai paslaptis, kurios dalį, manytina, su savimi į pensiją išsinešė buvęs departamento direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Alfonsas Balzaris ir jo bendražygiai, dabar advokataujantys, laukiantys signatariškų rentų ir dirbantys diplomatinius darbus.
Laisva ekonominė zona
Šiaulių LEZ griuvo kaip ir šis sovietų reliktas Zoknių oro uoste. Sigito Stasaičio nuotr.
Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ), kurios plotas 205 ha, buvo įsteigta 1996 metų rugsėjį. Kauno LEZ (1053 ha) įsisteigė 1996 metų spalį, o Šiaulių LEZ (450 ha) – tų pačių metų liepą. Gerą dešimtmetį milijonus siurbusios ir vegetavusios Kauno ir Klaipėdos LEZ šiandien gyvos, nors dar ir dabar nežinia − kiek, pavyzdžiui, kainuos Kauno LEZ statomam oro parkui reikalingos žemės išpirkimas iš užsispyrusių savininkų.
Komiška tai, kad Kauno LEZ interneto svetainėje teigiama, jog Lietuvoje ekonomika yra stabili ir nuolat auganti.
Liūdniausias likimas ištiko šiaulietišką projektą. 2002 metais ši zona paskelbta likviduojama. Projekto centre buvo Zoknių oro uostas, kurio Nepriklausomybės pradžioje nepasidalijo arba nenorėjo perimti savivaldybė, kariškiai ir Susisiekimo ministerija.
Tuo tarpu iš po žemės buvo ištraukta ir sulydyta keli tūkstančiai kilometrų kabelių, sunaikintos transformatorinės ir drenažo siurbliai. Galiausiai po Šiaulių LEZ priedanga buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių oro uostas“.
Ji smigo bankrotan su 61,7 milijono litų skola. Skandalais ir abejotinos vertės konkursais pagarsėjęs objektas, kuriame svaičiota įrengti net kosmodromą, turbūt būtų galutinai nusiaubtas, jei ne Lietuvos narystė NATO ir oro policijos misija.
Būtent šio karinio aljanso dokumentuose oro uostui skiriamas strateginis vaidmuo. Įstojus į NATO, Zoknių oro uosto pagrindinio kilimo−tūpimo tako rekonstrukcijai skirta 55 milijonai litų. Iš jų – 47 milijonai – pagal NATO Saugumo investicijų programą.
Tai, kas paminėta – tik nedidelė visų „didingų statybų“ dalis, kainavusi milijonus ir turėjusi duoti šakėmis ant mėnulio nupieštos naudos. Tuo tarpu, šios šv. Velykos daugeliui atnešė ne tik žinią apie Kristaus prisikėlimą ir margučių šventę, bet ir informaciją apie skolą valstybei, kuriai labai skubiai prireikė išsireikalauti porą dešimčių milijonų litų iš bedarbių, kurie nemokėjo sveikatos draudimo mokesčio, nors įmoka jokio draudimo garantavusi ir nebūtų.
TIK FAKTAI
Pagal projektą nacionalinis stadionas bus (jeigu kada nors bus) universalios paskirties, su dengtomis tribūnomis ir 25 tūkst. sėdimų vietų.
Prieštaringai vertinamas Valdovų rūmų atkūrimas yra vienas didžiausių kultūros srities investicinių projektų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai yra atkuriami ant 1987−2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.
VSD nuo 2003 metų sausio 8 dienos valstybinės žemės panaudos sutartimi veltui naudojasi jam skirtu 181 919 kv. metrų žemės sklypu Vilniuje, šalia Pilaitės rajono.
Bankrutavus oro linijų bendrovei „flyLAL-Lithuanian Airlines“, prezidentas Valdas Adamkus siūlė naudoti Kauno ir Šiaulių oro uostus. Bet Šiaulių oro uostas ligi šiol nėra pasirengęs prižiūrėti keleivinių lėktuvų: neturi nei teritorijos, nei plėtros plano, nei infrastruktūros, nors keleivių aptarnavimo taisykles internete ir skelbia. O ir kroviniams vežti oro uosto interneto svetainė šiandien siūlo tik vienintelį reisą – į Tel Avivą (Izraelis).
Užgriuvus ekonomikos sunkmečiui buvęs premjeras ir prezidentas A. Brazauskas patyrė pažeminimą dabartinio vyriausybės vadovo priimamajame. Atėjęs prašyti Valdovų rūmų užbaigimui (ar bent tarpiniam finišui) reikalingų 30 milijonų litų, jis ilgokai išsėdėjo prie kabineto durų, tačiau išklausytas nebuvo.
