Valdiški milijonai liejasi laisvai (papildyta)

Seimo tinklalapyje pateikiama apibendrinta informacija apie išlaidas audito, teisinėms ir finansinėms paslaugoms, konsultacijoms, studijoms, moksliniams tyrimams 2008-2010 metais. Šiemet brangiausiai konsultuotis ir tyrinėti ketina Susisiekimo ir Finansų ministerijos bei joms pavaldžios įstaigos.

Milijonai liejasi laisvai

Liberalo Eligijaus Masiulio vadovaujama susisiekimo ministerija planuoja tokioms reikmėms pakloti 21 mln. 432, 3 tūkst. litų. Praėjusiais metais Susisiekimo ministerija šioje srityje irgi pirmavo su 21 ml. 172,8 tūkst. litų. Tiesa, pačios ministerijos išlaidos sudaro 225 tūkst. litų, o likusią dalį „suvalgo“ pavaldžios jai įstaigos.  Pasak Susisiekimo ministro patarėjo  Martyno Čerkausko, iš tiesų buvo suplanuota apie 21 mln. litų, bet išleista bus mažiau. „Didžioji dalis pinigų suplanuoti studijoms ir moksliniams tyrimams, reikalingiems vykdant iš ES fondų, LR arba įmonių biudžetu finansuojamus darbus, rengiant projektus, perkant paslaugas, medžiagas, įrangą ir pan. Pagal įstatymus vien privalomoms audito paslaugoms planuota išleisti 1,8 mln. litų“, - sakė jis.

Daugiausiai lėšų, anot M.  Čerkausko, suplanuota Lietuvos automobilių kelių direkcijai - 7,9 mln. litų, „Lietuvos geležinkeliams" 5,6 mln., Klaipėdos uosto direkcijai 3,7 mln.

„Kuo didesne įstaiga ir kuo daugiau vykdo projektu, tuo daugiau perkama paslaugu. Apie konkrečius projektus klauskite pačių įmonių ar įstaigų. Lietuvos geležinkeliai jau yra pranešę, kad išleis bent 1,5 mln. litų mažiau nei buvo planuota. Mažiau išleis ir kitos įstaigos. Kiek bus išleista, bus aišku metų gale. Susisiekimo ministerija šiemet įvairioms paslaugoms išleis ne daugiau kaip 160 tūkst. litu (planuota 225 tūkst.). Palyginimui, 2008 m. tam buvo skirta 354 tūkst. litų“, - sako patarėjas.

Taupytojai vejasi

Lyderius energingai vejasi Finansų ministerija, vadovaujama labiausiai taupumą deklaruojančios Ingridos Šimonytės, šiemet tokias išlaidas planuoja padvigubinti . Jos turėtų siekti  18 mln. 127,77 tūkst. litų. Didžiąją dalį čia planuoja išleisti pati ministerija - 11 mln.358,18 tūkst. litų.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovo Kazimiero Starkevičiaus ūkyje tokios išlaidos šiemet sudarys 12 mln. 321, 75 tūkst. litų. Jo bendrapartiečio Dainiaus Kreivio valdų aistra tyrimams ir konsultacijoms šiemet kainuos 7 mln. 392,06 tūkstančio litų. Mažiausi apetitai tyrimams, konsultacijoms ir teisinėms bei finansinėms paslaugoms būdingi Krašto apsaugos ministerijai – vos 323,7 tūkst. litų.

Norėtų rašyti studijas

Tokie skaičiai glumina parlamento narius ir iš opozicijos, ir iš valdančiosios koalicijos. Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys sakosi esąs labai susidomėjęs tokio masto išlaidomis. „Tikrai įdomu. Gal visai ir apsimoka rašyti tokias studijas ir teikti tokias paslaugas“, - juokavo Seimo narys, kartu pripažindamas, jog nėra įsigilinęs į šių išlaidų struktūrą.

Tvarkos ir teisingumo frakcijos Seime lyderis Valentinas Mazuronis portalui „Balsas.lt“ sakė atskirai nesidomėjęs šia išlaidų sritimi, tačiau priminė atvejį, kai Ūkio ministerija švedui Dagui Deteriui sumokėjo šimtą tūkstančių litų už du puslapius nuomonės ir žodinės konsultacijos apie tai, kaip steigti visą valstybės turtą turėjusią valdyti bendrovę „Visuomis“, kuri taip ir neatsirado.

„O labiausiai tikėtina, kad visose tose studijose, tyrimuose galima atrasti sąsajas su tam tikromis partijomis ar įstaigų viršininkams artimais asmenimis. Jau nekalbant apie lėšas, kurios skiriamos pasireklamavimui viešojoje erdvėje. Prisiminkime kad ir Aplinkos ministerijos ketinimus išleisti 36 milijonus litų būsto atnaujinimo programos reklamai. Realiai taip darom politinė, partinė reklama. Ta tvarka susikūrė ne šiandien. Lydere, kai buvo ministre, anksčiau laikiau Kazimirą Prunskienę, bet dabartiniai ministrai tradicijas tęsia. Ypač tai matoma su europiniais pinigais, kurie leidžiami lyg išvis nebūtų pinigai “, - sakė V. Mazuronis.

Europietiški įkainiai

Ekonomistė Aušra Maldeikienė sako, kad skaičiai jos nestebina. Įvairių konsultantų ir patarėjų paslaugos itin brangios, pasak jos,  tampa todėl, kad jiems mokami europietiški pinigai, nors veiksmas vyksta Lietuvoje. „Čia reikia gerai pagalvoti – kritikuoti ar ne. Ta konsultantų rinka turi savo specifiką. Tam, kuris minimaliai kažką supranta ir turi ką pasakyti, yra mokamas europinio lygio atlygis. Taip viskas susiklostė tada,kai pas mus atsirado europiniai pinigai. Aš neturėjau daug paskaitų valdžiai, bet kai turėjau, už vieną buvo mokama 1600 litų į rankas. Man pačiai norėjosi išsižioti iš nuostabos, bet tai yra faktas. Pridėkite dar mokesčius, sodras ir turėsite atsakymą. Ar tai protinga – reiktų, žinoma, pagalvoti. Reikia konkrečiai pažiūrėti kas ten pirkta, ar tie dalykai nesikartoja, ar nesikartoja pavardės ir pan.“ – sakė ji.

A.Maldeikienė pabrėžė, kad jei samdomas koks nors užsienietis, jis irgi pasiima tai, ką jis realiai gali gauti Europoje. „Taip jau yra – 1600 litų gali būti kam nors sumokami už vienos dienos pokalbį, kai mėnuo  sunkaus docento darbo kainuoja 1900. Girdėjau kai kurių ekspertų pareiškimus, kad kietas profesionalas be 20 000 litų per mėnesį negyvena. Tai, žinoma, kliedesys. Tiek gauna ne tik labai kietas, kiek valdžiai labai artimas profesionalas“, - ironizavo A. Maldeikienė.

Pigesni pasiūlymai

Seimo audito komiteto pirmininkė, Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė portalui „Balsas.lt“ sakė abejojanti dėl situacijos. „Žinau, kad Finansų ministerija diegia viešojo sektoriaus auditavimo modelį ir tai brangiai kainuoja. Šiemet tai turėtų baigtis. Mes prašėme, kad ministerijos pateiktų pagrindimą ir tik viena sutiko kažkokią nereikšmingą funkciją nubraukti. Kitos ministerijos pareiškė, jog viskas yra labai būtina“, - sakė komiteto pirmininkė.

Neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) vadovas Arvydas Akstinavičius portalui „ Balsas.lt“ sakė esąs labiausiai susidomėjęs faktu, jog samdyti labiausiai mėgstama užsieniečius.  „Įdomu yra tai, kad ministerijose dirba žmonės atitinkamuose skyriuose, tam tikrose pareigose, o jų darbą daryti samdomi šimtus tūkstančių gaunantys užsieniečiai. Ypač prisimenant konservatoriaus Manto Adomėno atvejį, kai jis siūlėsi už 2,5 milijono litų nustatyti ar geresnis yra Vilniaus ar Šiaulių universitetas, tai tikrinu, kad esu pigesnis. Galiu už 5 000, o jei derėsimės ir už 3 000 litų pasakyti, kad pradedant švietimo reformą, reiktų uždaryt Mykolo Riomerio Universitetą bei Tarptautinių santykių ir politinių mokslų institutą. Tai yra visiški nesusipratimai. Taip sakau, nes nesu nei M. Adomėnas, nei E. Masiulis, kuris aiškino, kad už 5 000 valstybei dirba tik bepročiai ir vagys. Tebūnie, kad esu beprotis, bet tikrai nesu vagis| - sakė . Akstinavičius.