Seimo neeilinėje sesijoje antradienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas informavo parlamentarus apie banko bankroto proceso eigą.
,,Kad tas pasekmes likviduotume su mažiausiais nuostoliais, būtinos bendros pastangos“, – sakė jis pabrėžęs, kad vienintelis jo atvirumo stabdys – ikiteisminis tyrimas. V.Vasiliauskas priminė, kad vyko kasmetinis banko inspektavimas, ir iki pat 2011 m. buvo vienokių ar kitokių trūkumų, tačiau bankas į pastabas ir nurodymus nekreipė reikiamo dėmesio.
,,Pradėjus ryškėti problemoms, bankui pradėtos taikyti poveikio priemonės – įspėjimai, baudos. Akivaizdu viena – savininkai ir vadovai nerodė noro įsiklausyti, kas sakoma. Visos priemonės buvo išnaudotos ir teko imtis kraštutinių priemonių stabilumui užtikrinti“, – sakė jis. Anot V.Vasiliausko, LB sprendimus lėmė ekonominė situacija – banko nemokumas. Buvo ir teisinis pagrindas:
,,Mūsų pareiga imtis priemonių, kad sistema išliktų stabili. Sąlygos taikyti jas buvo, ir mes tai padarėme, –sakė LB vadovas. Jis atkreipė dėmesį, kad pats LB negalėjo imtis administruoti ,,Snoro“ banko. ,,Negalėjome, nes laikinasis administratorius pagal įstatymus turi būti nepriklausomas. Kadangi banko veikla buvo tarptautinė, reikėjo pasirinkti administratorių , turintį tarptautinės patirties“,– aiškino V. Vasiliauskas.
,,Didelė dalis pasigesto turto yra užsienio valstybėse – Austrijoje, Ukrainoje, Kaimanų salose ir kt“, – vardijo jis aiškindamas, kur išleisti pinigai. – savaime suprantama, kad išlaidų pagrįstumą vertins kreditoriai“. Kalbėdamas, kas nuveikta ,,Snoro“ bankroto byloje, V. Vasiliauskas akcentavo, kad laikinajam administratoriui buvo keliami tikslai apsaugoti turtą, įvertinti esamą padėtį ir pasiūlyti galimus sprendimus. O antrasis etapas – sprendimas kelti bankroto bylą ir jos iškėlimas, išsaugant kaip įmanoma didesnę turto vertę.
,,Šiuo metu bankroto administratorius valdo apie 70 nuosavybės objektų, administratoriaus komandoje dirba virš 100 žmonių“, – sakė LB vadovas. Anot V. Vasiliausko, pertvarkyti banką ir tęsti tolesnę veiklą jį išskaidant nepavyko dėl to, kad reali situacija buvo ženkliai blogesnė negu manyta iš pradžių. ,,Banko potencialiai realizuotino turto vertė sumažėjo esant bankroto procedūrai. Jeigu vyriausybė būtų nusprendusi gelbėti banką, ji turėjo įlieti milijardus. (...) Greitas banko pardavimas buvo neįmanomas, tai rodo ,,Citadelės atvejis“ ir Latvijos vyriausybė“, – sakė jis. Jis teigė, kad nemaža dalis banko indėlių buvo įkeisti už paskolas įvairioms bendrovėms. Taip pat akcentavo, kad dalis turto prarasta dėl blogų paskolų ir kt. Anot V. Vasiliausko, pirmiausia buvo bendraujama su Šveicarijos bankais, kad būtų užšaldyti vertybiniai popieriai Šveicarijos bankuose, taip pat finansinių srautų judėjimas kitose šalyse .
Anot V. Vasiliausko, darbar jau surasta turto daugiau nei už 2 mlrd. Lt. ,,Surasta ir imtasi priemonių, kad šis turtas būtų apsaugotas. Imamasi teisinių priemonių šį turtą grąžinti“, – sakė LB vadovas. Jis pareiškė, kad iš šiandien analogiškoje situacijoje elgtųsi taip pat.
,,Visa suma, 5 mln. eurų, toje sumoje yra 140 tūkst. eurų, sumokėtų laikinajam administratoriui. Mes planavome, kad laikinojo administratoriaus darbas užims 20 darbo dienų, bet kadangi po pirmosios ataskaitos tapo aišku, kad bankas negali toliau tęsti veiklos negali, tą darbą , kuriam mes planavome mėnesį, jis atliko per 8 dienas“, – aiškino V. Vasiliauskas, atsakydamas į socialdemokrato A. Butkevičiaus klausimą, klausimą, kodėl laikinajam administratoriui buvo sumokėta visa suma, kuri buvo suderėta už mėnesį.
K. Daukšys klausė, kada buvo pasamdytas laikinasis administratorius. Jis taip pat pageidavo gauti banko inspektavimo ataskaitą bei palyginti su laikinojo administratoriaus ataskaita. Anot V. Vasiliausko, konsultanto buvo ieškoma jau nuo rugsėjo, o lapkritį jo buvo paprašyta atvykti. Tačiau inspektavimo medžiagos jis viešinti negalįs, kadangi tai esanti ,,Snoro“ banko paslaptis.
V. Žiemelis replikavo, kad LB vadovas turėtų nueiti į ,,Snoro“ banką ir pasižiūrėti, kokia ten dabar esanti betvarkė. Jis abejojo, ar V. Vasiliauskas nuoširdus sakydamas, kad viską darytų taip pat , nes ,,bankas bankrutavęs yra tas pats kaip metalo laužas“. Jis taip pat klausė, kokio dokumento pagrindu pradėta bankroto procedūra. V.Vasiliauskas aiškino, kad sprendimai būtų tokie patys, kadangi ,,susidūrėme su galima nusikalstama veika, susidūrėme su tarptautine byla. Patirtis labai svarbi“.
Anot Č. Stankevičiaus, į Lietuvos rinką vėl žvalgosi Rusijos bankai, ir klausė, nejaugi Lietuvos bankas dar nepadarė išvadų iš to, kas įvyko. Anot V. Vasiliausko, apribojimus galima nustatyti, bet Rytų pinigai tuomet galėtų ateiti per kitas ES nares. ,,daryti išvadą apie Rytų bankininkystės tradicijas iš vieno atvejo nederėtų, nes yra puikiai veikiančių finansinių institucijų“, – sakė jis, pabrėždamas, kad tai esanti 2 asmenų galimai nusikalstama veikla.
E.Jonyla teiravosi, kas laukia verslininkų ir savivaldybių, kurios šiame banke laikė einamąsias sąskaitas bei paskolas. Anot V. Vasiliausko, atsiskaitymo klausimas sprendžiamas, nes 2011 m. pabaigoje buvo priimtos įstatymo pataisos dėl įskaitymo galimybės ,,ir įskaitymai draudimo ribose gali vykti“.
Atsakydamas seimo narei B.Vėsaitei, kuri teiravosi, ar pasinaudojant esama banko infrastruktūra nebūtų tikslinga įsteigti valstybinį banką, V. Vasiliauskas sakė, kad visas bankas ,,Snoras' dabar priklauso kreditoriams ir jie spręs, ką daryti su turtu“.
Jis neatmetė, kad bankas gali būti realizuotas ir kaip pagrindas naujam bankui steigti. V. Vasiliauskas taip pat sakė, kad įvykdyta bankų priežiūros reforma turėtų ,,užtikrinti tinkamą priežiūrą ateityje“. Atsakydamas į klausimą, ar be banko savininkų ir akcininkų, kurios nors struktūros ar jėgos galimai būtų prisidėjusios prie ,,Snoro“ problemų, neidentifikuota. V. Vasiliauskas taip pat pripažino, kad viena iš didžiausių problemų yra susijusi su informacijos pateikimu. Tačiau jis kvietė nepolitizuoti problemos ir pabrėžė, kad ne į visus klausimus galima atsakyti viešai, kadangi vyksta teisiniai procesai.
LB vadovas V. Vasiliauskas teigė, kad įvertinus visas aplinkybes, turto stygius bankrutuojančiame banke siekia apie 3,9 mlrd. Lt. Anksčiau buvo teigiama, kad trūksta turto už maždaug 3,4 mlrd. Lt.
Bankroto byla „Snoro“ bankui iškelta 2011 m. gruodžio 7 d. Vyriausybė „Snorą“ nacionalizavo lapkričio 16-ąją.
