REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Anapilin iškeliavęs prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas po mirties tapo politinių žaidimų auka. Į juos įsivėlusi prezidentė Dalia Grybauskaitė daro didelę klaidą ir atskleidžia, jog jai trūksta ne tik politinės, bet ir elementarios kultūros, svarsto politologas Vytautas Radžvilas.

REKLAMA
REKLAMA

Kovojama dėl Nepriklausomybės atkūrėjo titulo?

Vilniaus universiteto dėstytojo įsitikinimu, prezidentė, viešai komentuodama Bažnyčios sprendimus, atsisakydama dalyvauti ketvirtadienį vyksiančiose mišiose, pasielgė tiesiog nesuprantamai. „Esu įsitikinęs, kad prezidentė padarė neleistiną akibrokštą. Konstituciniai Lietuvos valstybės principai nurodo, jog valstybė neturi kištis į Bažnyčios reikalus. Tai rodo, kad aukščiausiai šalies politinei valdžiai trūksta net tik politinės, bet elementarios kultūros“, - „Balsas.lt“ sakė V. Radžvilas.

REKLAMA

Vis dėlto pašnekovas pastebėjo, kad šalyje kilusi sumaištis dėl velionio prezidento A. Brazausko karsto Arkikatedroje nėra atsitiktinumas, o abejones dėl Bažnyčios sprendimo nenešti A. Brazausko palaikų į Arkikatedrą viešai išsakę prezidentai D. Grybauskaitė ir Valdas Adamkus, tikėtina, žaidžia politinius žaidimus.

„A. Brazauskas tapo politinių žaidimų, o tiksliau, noro iš jo asmens paskutinį kartą gauti politinių dividendų, auka, - tvirtina V. Radžvilas, - Politinių dividendų noras baigėsi tuo, kad dėl laidotuvių kilo nesveikas ažiotažas. Gaila, tačiau pirmiausiai tą kursto A. Brazausko partijos bendražygiai. Tačiau politinė šio ažiotažo potekstė vis dėlto yra kova dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrėjo titulo. Tam pasitelkta net Bažnyčia“.

REKLAMA
REKLAMA

Įtampą kursto buvę bendražygiai?

Tačiau, politologo požiūriu, A. Brazauską po mirties labiausiai kompromituoja patys jo bendražygiai. „Teturime velionį žeminančią situaciją, kai jo partijos žmonės, nepasižymintys didele meile tai pačiai Bažnyčiai tiesiog desperatiškai gina teisę įnešti A. Brazausko karstą į Arkikatedrą. Tai reiškia, kad A. Brazausko išaukštinimui stengtasi panaudoti net Bažnyčios autoritetą“, - kalbėjo V. Radžvilas.

Jis įtaria Bažnyčią padarius klaidą, kai šios atstovai išsyk viešai neišdėstė savo sprendimo argumentų. Tik trečiadienį apie tai prabilo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. „Visa šita istorija mums dar kartą priminė, kad esame posovietinė šalis, kur negalioja teisės normos“, - apibendrino politologas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, aukščiausi šalies vadovai, viešai komentuodami, reikšdami abejones dėl Bažnyčios sprendimo tiesiog trypia Bažnyčios vidaus teisę. „Patinka ar ne, tačiau net ir aukščiausia valdžia turėtų suprasti, kad Bažnyčios kanonų požiūriu A. Brazauskas tėra paprastas pilietis, kuris mirė. Ir Bažnyčia ne tik turi teisę, bet ir privalo su mirusiu prezidentu elgtis kaip ir su kiekvienu eiliniu velioniu“, - sakė pašnekovas.

Iškraipoma istorija

Politologas pastebi, jog viešojoje erdvėje A. Brazausko indėlis atkuriant Nepriklausomybę po jo mirties vertinamas ne visai adekvačiai. V. Radžvilo žodžiais, stebint tai, kas šiuo metu vyksta viešojoje erdvėje, galima susidaryti įspūdį, kad Nepriklausomybę atkūrė net ne Sąjūdis, o Lietuvos komunistų partija.

Politologas sutinka, kad svarstyti, kas ir kiek nusipelnė Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimui yra svarbu, tačiau tai daryti dėrėtų visai kitomis aplinkybėmis.

Apie tai "Balsas.lt" jau yra užsiminęs ir profesorius Bronislovas Genzelis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų