Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Uztat Landsbergis meluoja ziauriai.
natūraliai kyla klausimas, ar ponas Landsbergis mato, kokioje situacijoje yra Lietuvos paprasti eiliniai piliečiai? Jis siūlo jiems maitinti savo vaikus patriotizmu. O jei vaikams to nepakanka ir jie nori duonos? Iš kur jos, tos duonos paimti, jei nei darbo(tuo labiau mėgstamo) nei uždarbio iš to patriotizmo negausi?
Sausio 9 d. Seimo LLRA frakcija išplatino pranešimą spaudai, kuriame pareiškė, kad „Lietuvos lenkų bendruomenė, aktyviai siekusi bei gynusi Lietuvos nepriklausomybę, po 23 metų nuo nepriklausomybės atkūrimo, praėjus beveik 10-čiai metų nuo įstojimo į ES ir NATO bei pasibaigus pirmininkavimui ES Tarybai, sulaukia priespaudos bei milžiniškų finansinių nuobaudų už savo gimtosios kalbos naudojimą“. LLRA pasipiktino tokiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu – esą tai kompromituoja demokratinės valstybės pamatus. Mat, pasak LLRA, „Lietuvos lenkai ne tik palaikė ir dalyvavo kovoje už laisvę ir Lietuvos nepriklausomybę, bet ir kartu su visais Lietuvos piliečiais siekė bendro tikslo – nepriklausomos, demokratiniais pagrindais atkurtos Lietuvos valstybės kūrimo“.

Tuo tarpu kai kurie dokumentai rodo, kad LLRA Seimo frakcija, savo pranešime spaudai vardindama „lenkų bendruomenės nuopelnus Lietuvai“, kai ką vis dėlto nutylėjo – siekį kai kuriose rajonuose sukurti autonomiją. Spaudoje (KK) radau, mano supratimu, labai reikšmingą straipsnį, kuris atskleidžia tuos "nuopelnus".

"Ką apie lenkų bendruomenės „nuopelnus“ kovojant už Lietuvos nepriklausomybę nutyli LLRA?" (KK)

KAI KĄ iš paviešinto ilgoko nutarimo PACITUOSIU:

"Generalinės prokuratūros tardymo departamento valstybinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tardytojas G. Plioplys baudžiamojoje byloje n u s t a t ė:

Ši baudžiamoji byla buvo iškelta generalinėje prokuratūroje 1991 m. sausio 12 d. Byloje atliekamas tyrimas veiklos organizacijų, siekusių apriboti suverenias Lietuvos valstybės teises, atskirti Lietuvos Respublikos teritorijos dalį, veikusių 1989-1991 m. laikotarpiu Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, kai kuriose Švenčionių, Širvintų bei Trakų rajonų apylinkėse, įtariant, kad buvo siekiama kurti antivalstybinę organizaciją bei aktyviai joje dalyvaujama, t. y. pagal požymius nusikaltimo, nustatyto BK 70 str.

Tardymu nustatyta, kad 1989 m. gegužės 12 d. Vilniaus rajono Mickūnų kaime buvo sukviesti Vilniaus rajono, Šalčininkų rajono, Švenčionių, Širvintų bei Trakų rajonų kai kurių apylinkių tarybų deputatų atstovai, kurie sudarė koordinacinę tarybą bei šios tarybos prezidiumą sukūrimui bei įforminimui lenkų nacionalinės autonominės srities Vilniaus krašto teritorijoje. Koordinacinė taryba sudaryta iš 65 asmenų, tarybos prezidiumas – iš 15 asmenų.
TĘSINYS

Suvažiavimas Mickūnuose, priimdamas sprendimą sudaryti koordinacinę tarybą, tarybos prezidiumą bei sukurti lenkų nacionalinę autonominę sritį, rėmėsi tuometinio TSKP CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo pasisakymu XIX TSKP konferencijoje, ir tai nurodė priimtuose dokumentuose: Deklaracijoje ir Kreipimesi, adresuotose TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, TSKP CK, laikraščių „Pravda“, „Tiesa“, „Sovietskaja Litwa“, „Červony štandart“ redakcijoms, Vilniaus zonos visoms miestų ir kaimų (apylinkių) taryboms.

Toliau vykdydamos suvažiavimo Mickūnuose sprendimus bei TSKP XIX partinės konferencijos platformą „Nacionalinė partijos politika dabartinėmis sąlygomis“ Šalčininkų rajono taryba 1989 m. rugsėjo 6 d. bei Vilniaus rajono taryba 1989 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimus paskelbti šiuos rajonus lenkų nacionaliniais teritoriniais rajonais Lietuvos TSR sudėtyje oficialiai naudojant tris kalbas: lietuvių, lenkų, rusų rajonų teritorijoje (...)

Šiais sprendimais buvo pažeisti Lietuvos TSR Konstitucijos 771, 108, 127, 170 straipsniai. Po Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. Šalčininkų rajone Zavišonyse 1990 m. birželio 1 d. sukviestas Vilniaus krašto vietinių tarybų deputatų antrasis suvažiavimas, kuris, dalyvaujant Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių bei Švenčionių rajonų Pabradės miesto ir apylinkės, Magūnų apylinkės, Širvintų rajono Jauniūnų apylinkės, Trakų rajono Trakų, Senųjų Trakų, Paluknio ir Kariotiškių apylinkių savivaldybių delegatams, deklaravo apie būtinumą sukurti istoriškai susiklosčiusiose ribose, kur kompaktiškai gyvena lenkų tautybės gyventojai, vieningą savivaldinį administracinį-teritorinį vienetą su savo Statutu bei sudarė koordinacinę tarybą Vilniaus krašto lenkų nacionalinei-teritorinei savivaldai kurti iš 65 deputatų. (...)


1990 m. spalio 6 d. Eišiškėse Šalčininkų rajone, koordinacinei tarybai ir jos prezidiumui paruošus Vilniaus krašto autonomijos projektą, sukviestas Vilniaus krašto visų lygių tarybų deputatų delegatų II suvažiavimo antrasis etapas. Jo metu koordinacinės tarybos prezidiumo narys R. Maceijkianiecas pristatė koordinacinės tarybos paruoštą ir aprobuotą projektą dėl Vilniaus krašto autonomijos formos.







Post scriptum:>>> Šį paviešintą 1994m. nutarimą perskaičiau pirmą kartą. Manau, kad daug kam gali kilti klausimas, kodėl tyrimas buvo nutrauktas? Ar tuometinei teisėsaugai pritrūko įkalčių, ar tik politinės valios. Juk buvoakivaizdu, kad sovietinė imperija ruošia Tiraspolio tipo anklavą. Manau, kad būtent valios ir sąžinės trukdžiai sutrukdė tam, kad separatistų aktyvo veiksmai būtų teisiškai įvertinti pagal galiojančias LR Baudžiamojo kodekso nuostatas.
REKLAMA
REKLAMA

Skaitomiausios naujienos




Į viršų