Nesuvokiama, kai žudiku tampa asmuo, gyvybę atėmęs savo motainai - žmogui, iš kurio pats gavo gyvenimą.
Motinos vertybė – atlaidi širdis
Jau beveik pusė metų – prikaustyta prie lovos. Visą kūną nuolat skauda, nes jame nebebuvo sveikos vietos. Kelis kartus per dieną – skausmą malšinantys vaistai. Pakilti iš lovos neįmanoma, didžiausia kančia – net ir atsisėsti.
Tokia nuo praėjusių metų gruodžio 13-osios yra Krosnos miestelio (Lazdijų r.) gyventojos Dalios Medušauskienės (53 m.) kasdienybė.
„Bandyčiau žengti žingsnį, bet bijau parvirsti ir iš naujo visa sulūžti – juk buvo lūžę ir dubens kaulai, ir petys, ir rankų pirštai“, – sakė pusės savo svorio netekusi ir dabar nė 30 kilogramų nebesverianti moteris. – Gal iki rudens sustiprėsiu. Jeigu nenumirsu...“
Tačiau toks laikotarpis Dalios neguodžia. Jai verkiant reikia jėgų jau dabar! Kad galėtų nuvykti į Kauną, kur bus teisiamas jos sūnus Andrius (26 m.). Tas pats, nuo kurio stiprių smūgių Dalia tik per stebuklą liko gyva. Tuokart jauno vyro smūgiais buvo nutildyta ir jo žmona Inga Medušauskienė (25 m.) – ji po pusdienio mirė.
„Aš jam jau seniai atleidau, – tyliu švelniu balsu kalbėjo nusilpusi Dalia. – Juk jis – mano vaikas. Toks geras man visada būdavo... Tik Ingutė jau negali atleisti... Noriu pažiūrėti jam į akis, jį paliesti ir pasakyti, kad piktumo nebelaikau. Noriu jį palaikyti. O tada tai tik alkoholis jam protą sumaišė, nes jokios priežasties mums pyktis nebuvo“.
Sūnaus vertybė – „atsiųsk pinigų“
Nors Andrius vis tiek turėtų sulaukti griežtos teismo bausmės už žmonos nužudymą, savo motinos atlaidumą jis turėtų įvertinti. Tačiau laiškai, rašyti iš tardymo izoliatoriaus, verčia tuo suabejoti.
„Mama, tau rašo prakeiktas sadistas, kalėjimo kamštis, – rodos, savikritiškai parašyta Andriaus laiškuose motinai, kuriuos ji pagarbiai laiko po savo pagalve, kad bet kurią minutę galėtų be niekieno pagalbos išsitraukti ir dar kartą paskaityti. – Ar dar bepameni? Ar dar laikai mane savo sūnumi? Nereikia manęs bijoti ir nekęsti, nes esu toks pats žmogus, kaip ir visi kiti. Juk viskas įvyko netikėtai. Mamyte, labai tavęs prašau, maldauju ant kelių atsiklaupęs – atsiųsk man pinigų. Sušelpk. Pasigailėk, mamyte“.
Ir Dalia pasigailės. Jau gailsi. Ji, kitų padedama, siunčia laiškus sūnui į užgrotį, siuntė pinigų ir vėl siųs, nekantriai laukia, kada pati pasveiks ir galės nuvykti į pasimatymą su sūnumi.
„Aš nemokiau jo būti žmogžudžiu, – labai jaudindamasi ir tarsi teisindamasi kalbėjo Dalia. – Nemušdavau jo, nerėkdavau ant jo. Gal amžiną atilsį jo tėvas padarė klaidą, kad dar paauglį Andriuką, kuo nors neįtikus, lupdavo ir diržu, ir šlanga. Vaikas, bijodamas tėvo, net iš namų pabėgdavo. Paskui tuos smūgius, matyt, nusprendė atiduoti kitiems. Šitaip dabar vos netapo motinžudžiu“.
Dalios pavyzdys rodo, kad savo vaikams, pakėlusiems prieš jas peilį ar kirvį, greičiausiai atleistų ir kitos motinos. Tik jos savo vaikų rankomis buvo nutildytos amžiams.
Motinžudžiais paverčia alkoholis
Ir Andriaus motina, ir jis pats dėl įvykusios šeimos tragedijos labiausiai kaltina alkoholį. Tąkart jis buvo girtas. Ne pirmą dieną iš eilės. Ir kitą rytą, kai, nesuteikus skubios pagalbos, žmona mirė, Andrius vėl gėrė.
Girtas ranką prieš motiną pernykštį spalį pakėlė ir Simno miestelio (Alytaus r.) gyventojas Dainius Janciulevičius (20 m.). Jis per barnį su neblaivia motina Aldona Janciulevičiene (52 m.) ją taip žiauriai sumušė, kad šioji mirė. Motinžudžiui neseniai buvo paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė.
Alkoholis prieš porą metų sužlugdė kauniečių Skromovų gyvenimą. Pats Rimantas Skromovas (21 m.) alkoholiu nepiktnaudžiaudavo, užtat labai pykdavo, kai išgerdavo jo mama Regina Skromovienė (53 m.). Bet lemtingąjį vakarą vaikinas buvo išgėręs sidro, kartu – ir raminamųjų vaistų. Matyt, nuo to paaštrėjus pykčiui, R. Skromovas kirviu užkapojo jau lovoje gulėjusią motiną. Tada, susukęs į patalynę ir kilimą, įmetė į kiemo šulinį. Neapykantos, kuri peraugo į smurtą, priežastis – neblaivios motinos priekaištai ir nemažėjantis noras reguliuoti suaugusio sūnaus gyvenimą. Už motinos nužudymą R. Skromovas dabar kali – pernai jam paskirta 13 metų nelaisvės.
15 metų gyvenimo už grotų 2003-iaisiais teismas paskyrė ir Kalvarijos (Marijampolės apskr.) gyventojui Algimantui Maruškevičiui (dabar 48 m.). Šis girtuoklis savo senutę motiną Eugeniją Maruškevičiūtę (79 m.) mirtinai uždaužė po to, kai namuose neberado turėto butelio degtinės.
Alkoholis motinžudžiais paverčia ne tik vyrus. Pernai spalį 16 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteista ir Kubiliūnų kaimo (Pasvalio r.) gyventoja Zita Rodzė (59 m.). Ji per eilines išgertuves susipyko su savo motina Ona Pleškiene (79 m.) ir ją tiesiog nukankino – smūgiais, spyriais, net apdegindama. Taip Z. Rodzė pasielgė, negavusį iš motinos pinigų degtinei.
Anot vilnietės psichoterapeutės Rūtos Bačiulytės, alkoholis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kuriančių šeimos narių psichologines problemas. Girtaujantys žmonės dėl savo emocinio bagažo mažai pasirengę nuoširdiems, padoriems santykiams.
Prieš motinas – psichikos ligonio ranka
Kita priežastis, dėl kurios pats brangiausias žmogus pasiunčiamas myriop sūnaus ar dukters rankomis, yra psichikos liga.
Vasario viduryje tokia tragedija sukrėtė Ventos miestelį (Akmenės r.). Anksčiau dėl psichikos sutrikimų gydytas Romualdas M. (44 m.) peilio dūriais nužudė net 3 žmones – savo motiną Oną J. (67 m.), patėvį (60 m.) ir draugę (44 m.). Jis tiesiog mirko alkoholyje. Kartu su juo – ir namiškiai. Vyras ne kartą buvo žadėjęs visus išpjauti, tačiau girtiems tai turbūt neatrodydavo rimta.
Sūnaus proto negalia 2007-aisiais pražudė ir Pakriaunių kaimo (Rokiškio r.) gyventoją Oną B. (89 m.). Mirtinai sumuštos senutės kūnas buvo aptiktas savo sodybos malkinėje. Žudikas nelaimėlės sūnus Romas B. (62 m.) buvo paguldytas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę.
Tokių tragedijų sąrašą būtų galima tęsti. Tačiau „Akistatos“ kalbintų psichiatrijos ligoninių psichiatrų teigimu, jų gydyti ir gydomi pacientai visgi nedažnai tampa žmogžudžiais – reikėtų tik palyginti tokius faktus su skaičiumi, skelbiančiu sveikųjų įvykdytus nužudymus. Medikai tikino, kad ligonių galimų nusikaltimų neįmanoma prognozuoti, o laikyti žmogų izoliuotą nuo visuomenės vien dėl to, kad jis serga, esą nelogiška ir nežmoniška.
„Jeigu būtų galima iš anksto numatyti, ką psichozės metu padarys psichikos ligonis, kelias tam tikrai būtų užkirstas“, – yra sakiusi „Akistatai“ kaunietė psichiatrė Valdonė Matonienė. Ji ir kolegos linkę patarti kuo akyliau stebėti šalia savęs gyvenantį psichikos ligonį (šeimos narį, kaimyną), bendrauti su juo ir jo artimaisiais, kad skubiai būtų kreiptasi pagalbos įvertinus, jog ligos simptomai paūmėję.
Atsitokėję baudžia save
Motinžudysčių pastarųjų metų istorijos rodo, kad daugeliu atvejų žudikas, atsitokėjęs po smurto protrūkio ir suvokęs, ką jis padarė, baudžia save mirtimi.
Pernai kovą šitaip padarė 24 metų vilnietis. Psichiškai nesveikas vaikinas tol mušė ir peiliu badė savo motiną (46 m.), kol šioji mirė. Tuoj po to žudikas iššoko iš balkono aštuntajame aukšte ir užsimušė.
Lygiai tokia pati tragedija užfiksuota ir prieš 6 metus Klaipėdoje: 22 metų vaikinas į kaklą mirtinai sužalojo savo motiną (41 m.), tada lavoną apvyniojo polietileno plėvele, o pats iššoko iš devinto aukšto ir žuvo. Artimieji taip ir liko gyventi kamuojami spėlionių, nes vaikinas visiems buvo sudaręs tylaus ir mielo jaunuolio įvaizdį.
Motinžudystės našta nuo 2002-ųjų slėgė ir tuomet vos 17 metų Gyviškių kaimo (Marijampolės sav.) gyventoją Egidijų Gedminą. Vaikinas už tai, kad kirvio smūgiais nužudė savo motiną Birutę Gedminienę (49 m.), buvo nuteistas kalėti 7 metus. Kitais metais jis, atlikdamas bausmę Pravieniškėse, pasikorė. Su Egidijumi daug bendravę policijos tyrėjai, o vėliau ir pataisos namų pareigūnai teigė supratę, kad šis vaikinas užaugo nemylimas, nieko šviesaus nematydamas, todėl sužvėrėjo. Tai paspartino visų šeimos narių vartotas alkoholis. Beje, Egidijaus žiauraus poelgio šaknų būtų galima ieškoti ir jo giminės praeityje. Mat žudymo „bacila“ glūdėjo ir ankstesnėje šios šeimos kartoje: Egidijaus mamos brolis kadaise nužudė savo motiną. Nors žudikas buvo pripažintas esąs nepakaltinamas, nelaimės ir tragedijos toliau persekiojo šią šeimą.
Tokia šeima, kurioje irgi gaji žudymo ir kitokių tragedijų „tradicija“, yra ir Šiauliuose. Prieš pustrečių metų Judita Bilienė (30 m.) per išgertuves peiliu į nugarą mirtinai sužalojo savo motiną Jadvygą Rimkienę (62 m.). Tuokart skaičiuota, jog šis nužudymas – jau ketvirtas šios šeimos artimųjų rate.
IRENA ZUBRICKIENĖ
