Mokslininkų grupės kuriamas Darbo kodeksas pagaliau iš fragmentiškai pateikiamų detalių virsta vientisu teises aktu. Jo pagrindinė nuostata - mainais į lankstesnius darbo santykius suteikti daugiau galių profsąjungoms, trečiadienį rašo „Verslo žinios“.
Principinėse naujojo Darbo kodekso nuostatose verslininkai tikina įžvelgiantys daug gerų pasiūlymų dėl poilsio ir darbo laiko, atleidimo iš darbo, minimalaus mėnesinio atlyginimo siūlymus perduoti ekspertų politikai, o ne politikams. Bet kai kurie mokslininkų siūlymai kelia jiems nuostabą ar net pasipiktinimą. Pavyzdžiui, įteisinti, kad darbo tarybos įmonėse, turinčiose daugiau nei 50 darbuotojų, būtų privalomos. O skatinant narystę profsąjungose numatyti, kad „narystės mokestį mokėtų visi darbuotojai“.
„Kaip tokios socialistinės nuostatos prasiskverbė į Darbo kodekso siūlymus? Ar norima prisiminti laikus, kai niekas neklausė, nori ar nenori, o mokestį profsąjungoms išskaičiuodavo iš algos. Grįžtame atgal? Tegul profsąjungos tampa patrauklios, kad darbuotojai į jas stotų. Bet per prievartą?“ - teigė darbdavių atstovas Trišalėje taryboje, „Puntuko“ generalinis direktorius Vytautas Zimnickas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
