Tuo metu dabartinis „FishNet“ savininkas ir vadovas Vaidas Juodis pabrėžia, kad ukrainietės nepasitenkinimas akcijų pirkimo opcionų sutarties pasekmėmis neįrodo apgaulės ar nesąžiningų veiksmų. Jo manymu, ieškiniu siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditorias.
Vilniaus apygardos teismas BNS patvirtino rugpjūčio 24 dieną gavęs Ukrainos „Monstera“ grupės stebėtojų tarybos narės ir Lietuvos grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų didmeninės prekybos įmonės „Stefanija“ akcininkės Lesios Korylkevič ieškinį.
Anot teismo, L. Korylkevič prašo priteisti solidariai iš Nyderlandų bendrovės „Stichting X7 Investment Management“, „FishNet“, V. Juodžio ir vieno „FishNet“ steigėjų, advokato Andriaus Paulausko 2,44 mln. eurų žalos atlyginimą dėl prarastų akcijų, taip pat iš „FishNet“, V. Juodžio, A. Paulausko ir Nyderlandų „Stichting Don Pedro“ – dar 1,39 mln. eurų už prarastas investicijas, 29,2 tūkst. eurų teisinių išlaidų ir 5 proc. metų palūkanų už visą priteistą sumą.
Byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas I. Paleičikas, anksčiau iš dalies valdęs „FishNet“, jo valdoma bendrovė „Spectator“, Inga Paulauskienė bei Kipro ir Lietuvos įmonės „CEOcorp“.
Šią savaitę teismas atmetė „Spectator“ ir „CEOcorp“ prašymus, kad L. Korylkevič įmokėtų užstatą būsimoms bylinėjimosi išlaidoms. Kaip BNS informavo teismo atstovė Lina Nemeikaitė, teismas sprendė, kad tam nėra pagrindo.
Ukrainietė teigia buvusi apgauta, prarado investicijas
Ukrainos verslininkė, 2024 metų pradžioje valdžiusi 90 proc. „FishNet“ akcijų, teismui teigia, kad buvo apgauta investuodama į įmonę, o per susijusių bendrovių, paskolų ir sandorių grandinę ji neteko įmonės kontrolės, visų akcijų ir galimybės susigrąžinti į „FishNet“ investuotas milijonines lėšas.
„Per sandorių grandinę, kurioje dalyvauja skirtingose valstybėse įsteigtos ne pelno įmonės, ir suderintus atsakovų veiksmus, Lesia Korylkevič prarado visas savo investicijas į „Fishnet“, tame tarpe ir visas šios bendrovės akcijas“, – komentare BNS teigė L. Korylkevič teisės firmos „Sorainen“ advokatas Kęstutis Švirinas.
Ieškinyje teismui, kurį matė BNS, rašoma, kad Ukrainos verslininkė įmonei buvo paskolinusi daugiau kaip 1,76 mln. eurų asmeninių lėšų bei dar 1,5 mln. eurų – per šeimos valdomą įmonę „Stotberto Holdings“.
„Lesios Korylkevič akcijos buvo perimtos Olandijoje registruotos ne pelno siekiančios įmonės. Ypač pažymėtina, kad vienas iš šios įmonės naudos gavėjų buvo Vaidas Juodis, „FishNet“ direktorius, kuris tuo metu, kai mano klientė atliko investicijas į šią bendrovę, ėjo bendrovės vadovo pareigas“, – teigė L. Korylkevič advokatas.
„Tarp kitų naudos gavėjų buvo du su Andriumi Paulausku siejami asmenys, taip pat žinomas verslininkas Ivanas Paleičikas, kuris buvo vienintelis bendrovės, kuri buvo suteikusi kreditą „FishNet“, naudos gavėjas“, – pridūrė K. Švirinas.
Pasak ieškinio, V. Juodžiui vadovaujant „FishNet“ kreditore tapo I. Paleičiko bendrovė „Spectator“, o 2023 metų spalį daugiau kaip 606 tūkst. eurų pastarosios reikalavimą perėmė kita Nyderlandų bendrovė X7, kurios galutiniais naudos gavėjais buvo nurodomi V. Juodis bei „Spectator“.
Vėliau, anot ieškinio, kilus akcininkų nesutarimams ir teisėsaugai pradėjus „FishNet“ veiklos tyrimą I. Paleičikas pasitraukė iš X7. 2024 metų sausį „FishNet“ akcininkai, pati bendrovė ir kreditorė X7 sudarė akcijų pirkimo opciono sutartį, pagal kurią „FishNet“ neįvykdžius įsipareigojimų X7, kreditorė už 10 eurų gali perimti visas bendrovės akcijas.
L. Korylkevič pasirašyti sutartį įtikino advokatas A. Paulauskas, veikdamas per „CEOcorp“, nurodoma teismui. Pasak ieškinio, tų pačių metų liepą buvo įgyvendintos opciono teisės.
Pasak Ukrainos investuotojos, V. Juodis galimai susitarė su A. Paulausku ir sąmoningai siekė, kad „FishNet“ nevykdytų įsipareigojimų bendrovei X7 taip siekiant perimti ukrainietės akcijas.
Be to, pasak ieškinio, 2024 metų liepą A. Paulauskas įtikino ją pasirašyti paskolų subordinavimo susitarimą – pagal jį verslininkė negalėjo reikalauti, kad „FishNet“ grąžintų jai paskolintas lėšas, kol bendrovė neatsiskaitys dar su viena kreditore – Nyderlandų įmone „Don Pedro“, kurios vienas naudos gavėjų yra A. Paulauskas, o pasikeitus „FishNet“ akcininkams „Don Pedro“ gali neatlygintinai perimti ir visas bendrovei suteiktas investuotojos paskolas.
Teigiama, jog susitarimas buvo sukonstruotas taip, kad „Don Pedro“ įgijo teisę perimti visas L. Korylkevič reikalavimo teises į „FishNet“, jeigu pastaroji atliks mokėjimus Ukrainos verslininkei.
Ieškinyje keliama prielaida, kad siekiant perimti L. Korylkevič suteiktas paskolas „FishNet“ A. Paulauskas su V. Juodžiu derino ir įsipareigojimų įvykdymą investuotojai. Nurodoma, kad „FishNet“ jai gražino nedidelę dalį paskolos ir taip pažeidė subordinavimo susitarimą, dėl to buvo perimtos visos jos „FishNet“ suteiktos paskolos.
2024 metų rugsėjį L. Korylkevič gavo pranešimą, kad perimamos ir jos turėtos reikalavimo teisės į „FishNet“. Tokiu būdu, kaip teigiama ieškinyje, ji neteko ne tik akcijų, bet ir teisės susigrąžinti paskolintas lėšas.
V. Juodis: ieškiniais siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais
„FishNet“ vadovas ir savininkas V. Juodis sako, kad šiuo ir kitais ieškiniais teismams Lietuvoje gyvenanti ukrainietė siekia išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
„Pradėdami „FishNet“ projektą su Lesia Korylkevič susitarėme dėl aiškaus atsakomybių pasidalijimo: aš turėjau rūpintis žuvų auginimo fermos statybomis ir verslo vystymu, o Lesia Korylkevič – užtikrinti „FishNet“ finansavimą“, – komentare BNS sakė V. Juodis.
Jo teigimu, L. Korylkevič neįvykdžius prievolių kreditoriai pasinaudojo sutartyse numatytomis savo teisių gynimo priemonėmis.
„Lesia savo įsipareigojimo finansuoti bendrovę nesilaikė, finansavimas nebuvo užtikrintas sutarta apimtimi ir laiku. Dėl bendrovės finansavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais kilę nesutarimai galiausiai virto teisminiais ginčais. Lesios įsipareigojimai buvo įtvirtinti ir raštu. (...) Reikėtų kalbėti apie Lesios investuotas lėšas nenutylint jos pačios prisiimtų įsipareigojimų ir kreditorių reikalavimų“, – teigė V. Juodis.
Pasak jo, L. Korylkevič ginčija ne akcijų perėmimo faktą ar teisę perimti „FishNet“, o įmonės vertę, už kurią ji buvo perimta. Pasak V. Juodžio, Vilniaus apygardos teismo byloje dėl akcijų vertės atlikta teismo ekspertizė parodė, kad visų akcijų vertė buvo 642,6 tūkst. eurų.
K. Švirinas, be kita ko, BNS teigė, kad byloje dėl žalos atlyginimo teismas nėra skyręs ekspertizės. Kitų bylų dokumentų jis nekomentavo.
„Visa situacija rodo, kad Lesios tikslas nėra „FishNet“ akcijų susigrąžinimas, jos tikslas yra nevykdyti savo įsipareigojimų „FishNet“ kreditoriams ir išvengti išieškojimo iš jos turto“, – teigė V. Juodis.
„Ginčai tarp šalių apima ir reikšmingus kreditorių reikalavimus pačiai Lesiai. Iš Lesios reikalaujama sumokėti daugiau kaip 930 tūkst. eurų. Be to, inicijuotas išieškojimas iš jos kreditoriui įkeisto buto. Šių faktų dėl Lesios skolų ir vengimo jas grąžinti negalima nutylėti pristatant Lesią vien kaip lėšų neatgavusią investuotoją. Mano įsitikinimu, Lesios visų inicijuotų ieškinių tikslas yra vienintelis – išvengti atsiskaitymo su kreditoriais“, – pridūrė jis.
V. Juodis teigė nesutinkantis, kad verslininkė nesuprato susitarimų: „Ji yra patyrusi verslininkė“.
Be kita ko, V. Juodis tikino, kad didžiausią žalą dėl teisminių ginčų patiria bendrovė – jos klientai, partneriai ir darbuotojai.
„Teikiami ne tik ieškiniai teismams, bet ir pareiškimai prokuratūrai, tiriami nepagrįsti kaltinimai. Mūsų vertinimu, Lesia nesiekia susigrąžinti bendrovės dėl paprastos priežasties: susigrąžinusi „FishNet“ ji turėtų įvykdyti kreditoriams prisiimtus įsipareigojimus. Todėl ji renkasi kitą kelią ir teismuose ginčija įmonės vertę, o tai leidžia atidėti atsiskaitymą su kreditoriais. Šios strategijos kainą moka bendrovė. „FishNet“ veiklą tęsia, tačiau užsitęsę teisminiai ginčai ir jų viešinimas bendrovei daro didelį neigiamą poveikį“, – BNS aiškino V. Juodis.
Vienas „FishNet“ steigėjų advokatas A. Paulauskas BNS taip pat teigė, kad L. Korylkevič ieškinys yra nepagrįstas.
„Lesios Korylkevič ieškinys yra nepagrįstas. Sudarant (...) sandorius jai atstovavo advokatas, pati Lesia yra verslininkė, turi aukštąjį verslo adimistravimo išsilavimą. Bylų tikslas yra tempti laiką ir nevykdyti jos pačios prisiimtų įsipareigojimų“, – komentare BNS sakė A. Paulauskas.
„Šalių nesutarimus sprendžiame teisinėmis priemonėmis, ginčui reikšmingas aplinkybes ir keliamus klausimus įvertins teismas“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, prokuratūra nuo pernai rugsėjo atlieka ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingos „FishNet“ apskaitos, o V. Juodžiui pateikti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.
V. Juodis tuomet BNS teigė, kad L. Korylkevič pareiškimu prokuratūrai siekia daryti spaudimą teismams priimti jai palankų sprendimą.
Prokuratūros atstovė Izabelė Levickienė BNS informavo, kad ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, atliekamas įmonės ūkinės finansinės veiklos patikrinimas, o kitiems asmenims įtarimai nepareikšti.
BNS rašė, kad L. Korylkevič kitu ieškiniu Vilniaus apygardo teismo prašo pripažinti, jog „FishNet“ įvykdė dvi paskolos sutartis su kreditorėmis – I. Paleičiko valdoma „Spectator“ bei „Stichting X7 Investment Management“. Sutartys pasirašytos 2019 ir 2021 metais, kai L. Korylkevič dar buvo pagrindinė įmonės akcininkė.
Byla turėtų būti nagrinėjama spalio 30 dieną, BNS teigė teismo atstovė L. Nemeikaitė.
K. Švirinas teigė, kad Lietuvos teismuose šiuo metu yra trys civilinės bylos, kuriose L. Korylkevič gina savo teises dėl jos investicijų į „FishNet“.
Pasak advokato, Ukrainos verslininkė, be kita ko, neatsisako ketinimų pradėti investicijų apsaugos procedūrą pagal Lietuvos ir Ukrainos dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.
2024 metų gegužę L. Korylkevič valdė 90 proc. „Fishnet“ akcijų, po 5 proc. priklausė V. Juodžiui ir I. Paulauskienei, rodo Registrų centro duomenys.
Jo duomenimis, galutinis „FishNet“ naudos gavėjas šiuo metu yra V. Juodis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
