Priešakinėse linijose sprogimai, aplink – zvimbiančios kulkos. Ir artimas mūšis su priešu. Už 100 km nuo fronto linijos viso to nesigirdi. Bet karas čia pat.
„Tėtis ten vienas? – Čia tėtis vienas. Bet jis šalia. Jis šalia tavęs.“
38-erių Serhijus prieš karą dirbo mechaniku ir vairuotoju. Rusai jį nužudė prie Bachmuto. Tokiems kaip jis Lozuvatkos miestelio kapinėse net pritrūko vietos.
„Kaimo seniūnija pasakė, kad nesitikėjo jų tiek daug. Nes galima būtų iš karto daryti didvyrių alėją“, – sakė našlė Alona Onyščuk.
Kapines praplėsti galima, o štai vyrų – nesugrąžinsi. Bet 7000 gyventojų miestelio moterys nepasiduoda.
„Jei iki karo gyvenau ramiai, dirbau mylimus darbus. Ir turėjau draugų. Daug jų prasidėjus karui praradau. Daugelis parodė savo tikruosius veidus. O visai svetimi žmonės tapo artimais“, – pasakoja mokytoja, savanorė Julia Samutova.
Buvusi mokytoja prasidėjus invazijai ėmėsi mieste organizuoti pagalbą kariams fronte. „Kitame gyvenime išsimiegosi...“ – sako ji.
Žvakės padės kariams sušilti. Natūralūs vitaminai – nesusirgti.
„Vitaminų mišinys, džiovinti vaisiai su riešutais ir medumi. Veikia, kaip priešuždegiminis preparatas. Kariams tai labai svarbu“, – sako savanorė Svitlana Verbycka.
Lozuvatka yra netoli Krivy Riho – į kurį rusai taikosi kur kas dažniau. Čia atskrieja sviediniai ar raketos kur kas dažniau. Čia nuolat vyksta protestai. Ukrainiečiai reikalauja grąžinti jiems rusų nelaisvėje vis dar esančius maždaug 8000 gynėjų.
29-erių Denysas dar pirmais karo metais pakliuvo į rusų nelaisvę gindamas Mariupolį. Bet jo nebuvo tarp 3000 namo grįžusių belaisvių.
„Tai labai sunku. Jau 2024-ieji, o mes iki šiol neturime žinių. Nieko nežinau apie savo sūnų“, – kalba nelaisvėje laikomo kario mama Tetiana Terletska.
„Gal pažvelgus į mane taip neatrodo, bet viduje man neramu. Būna, kad jį sapnuoju. Norisi susitikti. Kad greičiau grįžtų namo“, – sako Jurij Terletskij.
Beveik dveji metai nežinios...
Nėra kam dirbti žemės
Rankomis skėsčioja ir Ukrainos ūkininkai. Tuoj nutirps sniegas, įsibėgės žemės ūkio darbai. O kas juos dirbs?
„Daug specialistų ir mechanikų mobilizavo. O mūsų įrangą irgi reikia taisyti. Reikia dirbti žemę, o mes dar neužauginome patyrusių žmonių...“ – sako ūkio savininkas Olenksandras Vasylčenko.
Kyjivas planuoja mobilizuoti dar pusę milijono vyrų. Žemės ūkio produkciją eksportuojančiai šaliai tai skaudus smūgis, darbuotojų bus dar mažiau.
Tačiau didžiausia nežinia kamuoja Ukrainos ateitį kuriančią kartą. Iš okupuotos Luhansko srities pasprukę Anastasija ir Oleksandras, dėl Putino karo nusprendė neauginti vaikų.
„Kai nežinai, kas su tavimi nutiks rytoj – sunku įsivaizduoti gyvenimą tokiomis sąlygomis su vaiku. Labai norisi visavertės šeimos, gimdyti vaikus. Bet nežinome, kur būsime rytoj“, – sakė bibliotekininkė Anastasia Korobčenko.
„Planavome vaikus, norėjome didinti šeimą...“ – kalbėjo socialinis darbuotojas Oleksandras Korobčenko.
Esama skaičiavimų, kad jei Rusija laimės karą – Europą užplūs bent 20 mln. pabėgėlių.
Jie tik dviese iš beveik 10 mln. ukrainiečių, kuriems teko dėl karo palikti namus. 4 mln. rado naujus Ukrainos viduje, o dar beveik 6 mln. išvyko į užsienį. Putino ordai stiprinant puolimą – Donbase jau prasidėjo nauja evakuacijos banga. Bet kad ir kaip ukrainiečiams būtų sunku, ir kad ir kaip karas vargintų – kitos išeities nei toliau gintis nuo Putino žudikų jie neturi – su Vakarų pagalba, ar be jos.
Daugiau detalių rasite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
