Keli šimtai žąsų nutūpusios skabo ūgtelėjusių javų želmenis, o kitoje vietoje – didžiulis gulbių pulkas mėgaujasi žaliuojančiais rapsais. O šalia ką tik užsėtas plotas – bet nežinia, ar kas sudygs, mat čia irgi puotauja baltaplunksnių būrys. Vaizdas gražus, bet ūkininkams – nuostoliai. Jie sako, po tokių gulbių, žąsų, gervių ar kirų apsilankymų žūsta derlius.
„Jie tupia, dergia, trypia, tai įsivaizduokit, kas ten lieka – plynas laukas“, – sako ūkininkė Regina Bernatonienė.
Bernatonienė pasakoja, kad prieš porą metų paukščiai kelis hektarus kukurūzų po grūdelį išrankiojo. Visas triūsas perniek – kilo net grėsmė, kad rudenį nebebus kuo šerti galvijų.
„Kukurūzai yra labai produktyvus galvijams šert pašaras, jo yra daug iš hektaro, tai jeigu išlesa 8 hektarų lauką, visiškai ščyrai po vieną grūdą, tai… Pašaro 25 tonos imam iš hektaro – niekuo to nepakeisi“, – aiškina R. Bernatonienė.
Daugiausiai žalos pridaro migruojantys sparnuočiai, kurių šimtai nutupia laukuose pailsėti ir pasisotinti. Kiti ir užsibūna. Nusiaubia ištisus hektarus javų, kukurūzų, pupų, kopūstų, žirnių ar rapsų.
„Vieną hektarą rapso bus suniokojusios tai 1500 eurų nuostolis. Kai tu netenki to 1500, tai tu netenki derliaus, bet nekalbama apie pelną. Tai pelno jis vadinasi neteko kaip iš 10 hektarų“, – teigia ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
O vasarą sparnuočiai įsisuka į uogininkų sodus. Ūkininkai jau daugybę metų kalba, kad tokios paukščių viešnagės – milžiniški nuostoliai, kuriuos turėtų kompensuoti valstybė. Mat jei už laukinių gyvūnų ištryptus pasėlius atlyginama, tai laukinių paukščių padaryta žala – vis dar pačių ūkininkų rūpestis.
„Jeigu valstybė negali pasirūpinti savo turtu, tai turėtų bandyti apriboti to turto daromą žalą tretiesiems asmenims, paprastai šnekant, tai šito dalyko nedaro paprasčiausiai. Gražu tos žąsys praskrendančios, jų būriai gražu, bet jei jie daro žalą – tai su ja turi susitaikyti ūkininkai? Bet ar tikrai?“, – kalba R. Juknevičius.
Valdžios vis keičiasi, o sprendimo, kaip padėti nuo sparnuočių nukenčiantiems Lietuvos ūkininkams, neranda. Žlugo ir viltis, kad žalos kompensavimo mechanizmai bus įtvirtinti keičiant Laukinės gyvūnijos ar Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymus. Ūkininkams palankių priemonių neliko ir Bendrosios žemės ūkio politikos strateginiame plane, kuris dabar kaip tik derinamas su Europos komisija.
„Turiu nuviliančią žinią, kad toms priemonėms, ne pačioms kompensacijoms, bet, tarkim, galimybę palikti tam tikrus plotus laukiniams gyvūnams ir už tai kompensuoti ūkininkams, tokios priemonės buvo siūlytos iš Aplinkos ministerijos, bet jos į galutinę strateginio plano projekto variantą nepateko“, – sako Aplinkos ministerijos patarėja Lina Denisovienė.
Aplinkos ministerija apeliuoja į meilę gamtai, juk ūkininkai atėjo ūkininkauti į gamtą.
„Mes turime ypatingai gražią gamtą, turėtume džiaugtis, kad turime daug gyvūnų rūšių ir nereiktų laikyti kiekvieno gyvūno, kuris daro žalą, kaip ir kenkėju“, – teigia L. Denisovienė.
Bet ūkininkai atkerta: „Aš nežinau, ką mes auginame, ar norime užauginti paukščius ir juos šerti, ar mes auginame kultūras ir maistą žmonėms“, – sako R. Bernatonienė.
Preliminariai skaičiuojama, kad laukiniai paukščiai per metus padaro daugiau kaip milijoną eurų žalos ūkininkams.
