Žaibiška pieno perdirbėjų reakcija į užsidariusią Rusijos rinką smogė ir Panevėžio rajono pieno ūkiams, ypač dirbusiems su didžiaisiais pieno perdirbėjais.
Situacija įtempta
Ramygalos seniūnijoje ūkininkaujantis Algis Kisielis prisipažino, kad jam supirkėjai kainą numušė iki 56 centų už litrą. Tiesa, šią savaitę jie pasiūlė jau 6 centais daugiau. Tačiau ir tokia kaina, pasak ūkininko, yra tiesiog ašaros ir gresia bankrotas.
Dar praėjusią žiemą ūkininkui „Pieno žvaigždės“ už litrą pieno mokėjo 1,15 Lt. Pavasarį supirkimo kainą sumažino 32 centais. Iki šių metų rugpjūčio 11-osios pieno ūkio savininkas gaudavo per 80 centų už litrą, o dabar – dar beveik 30 centų mažiau.
„Paskambino, sako, atvažiuos mūsų vairuotojas ir atveš naują sutartį. Nori rašykis, nori ne. Jei ne – vairuotojas apsisuks ir išvažiuos. Kur nori, ten dėk pieną. Kas liko daryti? Lauk nepilsi. Pasirašiau. Žadėjo, kad toks drastiškas sumažinimas laikinas.
Dabartinių supirkimo kainų sutartis galioja iki rugsėjo 1-osios“, – „Sekundei“ pasakojo 135 melžiamas karves laikantis ir per parą maždaug po 2 tonas pieno perdirbėjams priduodantis A. Kisielis.
Ūkininkas svarsto, kad Rusijos Lietuvai taikomos sankcijos perdirbėjams yra puikus pretekstas mažinti kainas, nors iš tiesų jie nepatiria tiek nuostolių, jog būtų būtina šitaip skriausti žemdirbius.
Jam pritaria ir Ramygalos seniūnijoje ūkininkaujantis Saulius Brazdžiūnas, laikantis 64 karves, per dieną duodančias per 1 toną pieno.
Jis pats, kaip juokauja ūkininkai, perdirbėjų bizūno dar nepajuto. S. Brazdžiūnas pieną tiekia vienam kooperatyvui, kuris bent jau kol kas supirkimo kainų nemažino. Tačiau ponas Saulius girdėjo, kad kai kurie perdirbėjai už litrą pieno ūkininkam pradėjo mokėti vos po 50–60 centų.
„Tokios kainos tiesiog protu nesuvokiamos. Perdirbėjai tikrai perlenkia lazdą“, – įsitikinęs vyras.
Krekenavos seniūnijos ūkininkas Laisvūnas Valikonis, laikantis per 100 karvių, kol kas iš savo supirkėjo kooperatyvo „Pienas LT“ apie pieno supirkimo kainų mažinimą žinių neturi.
„Mažinti pirmiausia puolė didžiausi eksportuotojai į Rusiją. Kiti kol kas žvalgosi. Pieno rinkoje situacija labai įtempta“, – kalbėjo jis.
Stambūs ūkiai derasi
Vieno stambiausių Panevėžio rajono pieno ūkių, Žibartonių žemės ūkio bendrovės, per parą pagaminančios 18 tonų pieno, vadovas Audrius Kliučininkas, paklaustas apie pieno supirkimo kainas, atsiprašė nenorįs jų komentuoti.
„Šiuo metu vyksta derybos su supirkėjais“, – paaiškino jis.
Jotainių žemės ūkio bendrovės, laikančios 370 melžiamų karvių ir kasdien pagaminančios daugiau nei 6 tonas pieno, direktorius Algimantas Balčiūnas apie pieno supirkimo kainų sumažėjimą atsiliepė taip: „Sumažėjo, bet kol kas proto ribose.“
Bendrovės vadovas neįvardijo, kiek konkrečiai „Marijampolės pieno konservai“, kuriems jie tiekia produkciją, sumažino supirkimo kainą.
Kooperatyvo „Ėriškių pienas“, superkančio pieną iš beveik 200 ūkininkų, valdybos pirmininkas Povilas Nemanis teigia, kad pagrindinis kooperatyvo pieno pirkėjas „Marijampolės pieno konservai“ supirkimo kainą sumažino 10 centų.
„Dar derėsimės su supirkėju. Mums ir tie 10 centų nemažai“, – sako jis.
Dalį pieno kooperatyvas perdirba ir realizuoja didmiesčių prekybos centruose ir kitose prekybos vietose.
„Ėriškių pienas“ kol kas nesumažino supirkimo kainų su juo bendradarbiaujantiems ūkininkams, tačiau įspėjo, kad gali tekti tai daryti.
Dabartinė situacija pieno rinkoje P. Nemaniui kelia daug nerimo. Jis neabejoja, kad perdirbėjams smarkiai apkarpius supirkimo kainas, dalis pieno ūkių tiesiog nunyks.
P. Nemanis įžvelgia ir didžiųjų perdirbėjų ketinimus sunaikinti kooperatyvus, kad jie netrukdytų jiems savivaliauti.
„Jie gauna milijoninius pelnus, o mums vos pavyksta išgyventi“, – kalbėjo pašnekovas.
Premjeras nepatenkintas
Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos viešai paskelbtais duomenimis, kai kurios pieno perdirbimo įmonės pieno supirkimo kainas sumažino atgaline data, t. y. nuo rugpjūčio 1 dienos. Kainos mažėjo apie 30 proc., ūkininkams mokama tik po 50 centų už litrą pieno.
Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius viešai išsakė nepasitenkinimą pieno perdirbėjų veiksmais.
„Norėčiau kreiptis į pieno perdirbimo įmonių vadovus ir esu labai nepatenkintas, kad iš pat pirmos dienos, kai buvo įvestos Rusijos sankcijos, buvo nueita labai negražiu keliu – pieno gamintojams buvo smarkiai sumažintos kainos“, – pareiškė premjeras.
Perdirbėjai nekalbūs
„Sekundei“ nepavyko išgirsti bendrovės „Pieno žvaigždės“ motyvų, kodėl taip smarkiai mažino supirkimo kainas. Kaip žinoma, šios bendrovės pardavimas Rusijoje sudarė nuo 30 iki 35 proc. viso pardavimo.
Prieš savaitę bendrovė „Pieno žvaigždės“ buvo išplatinusi pranešimą, kuriame teigė, kad dalis pardavimo, nors ir ne taip pelningai, bus kompensuota kitose rinkose, tačiau viso pardavimo kompensuoti iki šių metų pabaigos nepavyks.
Įmonė planavo, kad jos pardavimas per ne visus 2014 metus sudarys apie 800 mln. litų (230 milijonų eurų). Ji patikino, kad Rusijos rinkos užsidarymas įmonės veiklos tęstinumui grėsmės nekelia, tačiau turės neigiamos įtakos pelningumui.
Tačiau bendrovės filialų darbuotojai labai nerimauja dėl galimų atleidimų.
„Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa mano, kad pieno gamintojai jų bendrovės neturėtų keiksnoti, nes ji viena iš tų, kurios supirkimo kainas sumažino nesmarkiai – 8–12 centų už litrą.
„Rokiškio sūris“ Rusijoje realizuodavo tik 10–15 proc. visos savo produkcijos. Nepaisant to, kad atitinkamai sumažėjo superkamo pieno poreikis, įmonė jo superka tiek pat, kiek ir anksčiau.
„Prisiėmėme visą riziką. Gaminame ilgai negendančius produktus, tokius kaip brandinti sūriai, pieno milteliai, ir sandėliuojame. Neslėpsiu – kol kas neturime, kaip sakoma, žalio supratimo, kur ir kada juos realizuosime“, – „Sekundei“ teigė verslininkas.
Pasak D. Trumpos, Europos istorijoje dar taip nebuvo, kad per vieną dieną užsidarytų tokia didelė rinka kaip Rusijos. Todėl tai negali neturėti neigiamų padarinių verslui.
Turėtų vienytis ir protestuoti
Panevėžio rajone rugpjūčio 1 dieną buvo registruoti 1266 karvių laikytojai, kurių ūkiuose iš viso mykia 10 tūkst. 133 karvės. Didžioji dalis ūkininkų – 1212 – laiko iki 20 karvių.
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Vyto Jakubonio teigimu, kasmet karvių laikytojų mažėja – išnyksta smulkūs ūkiai.
Tai, kad kai kurie perdirbėjai ūkininkams už pieno litrą moka po 50 centų, jis vadina pasityčiojimu. Vedėjo žiniomis, didesnėms bendrovėms perdirbėjai taip smarkiai kainų nesumažino.
V. Jakubonis svarsto, kad perdirbėjų į kampą užspausti ūkininkai turėtų vienytis ir protestuoti prieš tokius veiksmus.
Pasak jo, ypač sunkioje padėtyje atsidūrė tie karvių augintojai, kurie iš bankų yra paėmę paskolas, kad su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama galėtų modernizuoti savo ūkius.
Žemdirbiai šaukiasi pagalbos
Jei Vyriausybė artimiausiu metu neras būdų, kaip padėti Rusijos sankcijų prispaustiems šalies žemdirbiams, apie penktadalis ūkių artimiausiu metu gali bankrutuoti. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas siūlo Vyriausybei palengvinti prievoles ūkininkams, gavusiems Europos Sąjungos paramą. „Apie 20 procentų ūkininkų, kurie įgyvendino ES remiamus investicinius projektus, yra įsipareigoję penkerius metus nekeisti žemės ūkio veiklos paskirties. Turėtų būti sudaryta galimybė jiems pereiti į kitus žemdirbystės sektorius, nes pienininkystėje ir gyvulininkystėje susidarė kritiška situacija“, – sakė A. Stančikas. Pasak jo, pavyzdžiui, pieno gamintojai pirmą skaudų smūgį patyrė pavasarį, kai pieno supirkimo kainos nukrito nuo 1,20 lito už kilogramą iki 69 centų. A. Stančiko teigimu, vien dėl pavasarinės kainų griūties pieno gamintojai neteko apie 250 mln. litų. Jo nuomone, Vyriausybė turėtų kreiptis į Europos Komisiją, kad ji padarytų išlygas Lietuvos žemdirbiams ir leistų jiems pereiti į kitas žemės ūkio veiklos sritis. Žemės ūkio rūmų pirmininkas santūriai komentavo Vyriausybės sprendimą nekompensuoti pieno ir mėsos gamintojams praradimų, patirtų dėl Rusijos sankcijų. „Biudžetas deficitinis, pinigų trūksta ir pensininkams, ir kitoms socialinėms grupėms, bet šiuo atveju Vyriausybė galėjo rasti kitų būdų, kaip palengvinti žemdirbiams naštą, nes dabar Rusijos sankcijos gula ant ūkininkų pečių”, – sakė A. Stančikas. „Blogai, kad nepritarė. Matyt, jiems nesueina biudžeto galai, artėja euro įvedimas. Tačiau juk turime stabilizavimo fondą, iš kurio galėjo būti skirtos lėšos kompensacijoms”, – A. Stančikui antrino Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas. Jis nesureikšmino Vyriausybės sprendimo žemdirbiams dar šiemet išmokėti 115 mln. litų tiesioginių išmokų. „Mes dar pavasarį prašėme tuomečio žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos paankstinti tiesioginių išmokų mokėjimą. Tuomet žadėta, kad jos bus išmokamos nuo liepos 1 dienos. Dabar sakoma, kad bus išmokėta spalio mėnesį”, – sakė J. Talmantas. LŪS pirmininkas prognozuoja, kad dėl Rusijos sankcijų daugelis ūkių tiesiog bankrutuos, jei valstybė nepadės amortizuoti praradimų. „Dalis ūkių, suprantama, prisitaikys ir ta stresinė situacija užsitęs 3–5 mėnesius, bet, manau, žmonės prie jos prisitaikys. Juolab kad Baltarusija jau siūlosi steigti bendras įmones ir nori mūsų žemės ūkio produkciją eksportuoti į Rusiją”, – teigė J. Talmantas.
Inga SMALSKIENĖ
