Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovas Jamesas Morsinkas sako palaikantis šalies Vyriausybės pasirinktą ekonominę ir fiskalinę politiką. Prieš Britanijos prekybos rūmų surengtą diskusiją jis sutiko duoti išskirtinį interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“.
Skaitysite pranešimą apie makroekonominę padėtį Europoje ir iššūkius Lietuvai šiame kontekste. Apie ką kalbėsite?
Kalbėsiu, kaip globali padėtis paveiks Lietuvą ir kokie politiniai iššūkiai jos laukia. Globali aplinka pastaruosius kelis mėnesius sudėtingėja, tačiau yra du svarbūs aspektai. Pirmiausia, augimas euro zonoje lėtėja ir tai tęsis. Pavyzdžiui, prognozuojame, kad Vokietijoje augimo tendencijos nuo 2,7 proc. šiais metais kris iki 1,3 proc. kitąmet. Taigi bus jaučiamas gan aštrus Lietuvos eksporto paklausos mažėjimas.
Finansinės sąlygos ir pasaulyje, ir Europoje tapo kur kas sunkesnės. Lietuva, kaip ir dauguma kitų valstybių, yra priklausoma nuo išorinio finansavimo, todėl kai jo įkainiai išauga, skolinimosi kaina Lietuvoje taip pat auga.
Taigi daugiausia dėl šių dviejų priežasčių ekonominio augimo perspektyva Lietuvoje, net turint omenyje šių metų pirmojo pusmečio augimą, iki metų pabaigos ir kitų pradžioje gerokai sulėtės.
Tačiau neprognozuojate tokių drastiškų įvykių kaip 2008-aisiais?
Mūsų pagrindinė prognozė, kuri dar priklauso nuo to, kaip reikalai klostysis visame pasaulyje, yra ta, jog 2012-aisiais augimas lėtės iki 3,5 proc. Taigi ekonomika vis dar augs, tačiau lėčiau negu šių metų pirmąjį pusmetį. Žinoma, mūsų prognozės gali keistis, daugiausia dėl išorės veiksnių, pavyzdžiui, dar mažesnio nei prognozuojama augimo Europoje, arba išorinio finansavimo sąlygų blogėjimo – tai taip pat atsilieptų Lietuvai. Tai nėra pagrindinis scenarijus, tačiau net turėdamas omenyje blogiausią atvejį nemanau, kad viskas galėtų būti taip blogai, kaip 2008–2009 metais.
Pagal jūsų vadovaujamos misijos rekomendacijas Lietuvai šįkart siūloma plėsti nekilnojamojo turto ir automobilių mokestinę bazę. Pakomentuokite plačiau.
Tokiu metu, kai globali aplinka darosi sudėtingesnė, ir šalies gyventojams, ir aplinkiniams labai svarbu išlaikyti pasitikėjimą Lietuvos makroekonominiu ir finansiniu stabilumu. Vienas makroekonominio stabilumo aspektų yra fiskalinė politika, kitaip tariant, valstybės išlaidos ir pajamos. Reikia tikėti, kad fiskalinė politika gali sumažinti pinigų deficitą. Šiuo metu mes prognozuojame, kad fiskalinis deficitas 2012-aisiais bus kiek didesnis nei 5 proc. BVP, o vyriausybės kitų metų tikslas yra sumažinti deficitą iki 2,8 proc. BVP. Mes manome, kad tai geras tikslas, tačiau kad jis būtų pasiektas, vyriausybė turi imtis papildomų fiskalinių priemonių. Kalbant apie jas, akivaizdu, kad tai yra savarankiškas šalies sprendimas.
Remiantis kitų šalių patirtimi, galima didinti turto apmokestinimą, nes Lietuva turtą apmokestina mažiau. Taigi yra galimybė išplėsti šią mokestinę bazę. Taip būtų mažiau iškraipoma konkurencija, nei daugiau apmokestinant atlyginimą arba vartojimą. Poveikis ekonomikai šiuo aspektu būtų mažesnis. Šie mokesčiai labiau paveikia turtingus žmones nei neturtingus. Todėl ši galimybė turėtų būti apsvarstyta, ypač nekilnojamojo turto apmokestinimas: nuo komercinio iki privataus nekilnojamojo turto. Panašiai yra ir su automobiliais, kai kalbame apie namų ūkių transportą.
