Slapta sekti bet kurį Lietuvos pilietį šiandien gali dešimt specialiųjų tarnybų, o Seimas užsigeidė dar panaikinti advokato ir jo kliento paslapties galimybę. Seimo konservatorius istorikas Arvydas Anušauskas parlamentarams pateikė Advokatūros įstatymo pataisą, kuria ketinta panaikinti bet kokią žmogaus galimybę apsiginti.
Nebūtų prasmės gintis
Kelių eilučių pataisos tekste buvo juodu ant balto parašyta, kad jeigu Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka atliekamas operatyvinis tyrimas, būtų leidžiama “apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus”.
Kitaip tariant, slapta pradėjus operatyvinį tyrimą, teisėsaugininkai galėtų advokatus priversti išduoti viską, kuo su gynėju pasidalijo bet kuris pilietis, kreipęsis pagalbos į teisininką.
Tačiau Advokatūros įstatymo pataisa nesulaukė parlamentarų palaikymo: už jos svarstymą balsavo 29 įstatymų leidėjai, tiek pat balsavo prieš ir 16 susilaikė.
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis prieš Advokatūros įstatymo pataisos svarstymą Seime susiėmė už galvos. Žinomo advokato teigimu, įstatymu bandyta įmūryti dar vieną plytą į policinės valstybės sieną.
Advokatas teigė, kad naujoji įstatymo pataisa buvo pristatyta kaip dar viena priemonė kovoti su korupcija. Tačiau šalies advokatūros vadovas įsitikinęs, kad tai tik dar vienas pavojingas žingsnis ne tik sekti valstybės piliečius, bet ir atimti iš jų galimybę apsiginti.
Oficialus leidimas žmogų sekti su advokato, kuriam klientas įprastai būna visiškai atviras, pagalba, L.V.Papirčio teigimu, būtų visiškai nekontroliuojamas procesas.
Juo labiau kad šiandien vėjai perpučia Operatyvinės veiklos įstatymo skyles, o Lietuvos žmones slapta seka kas tik nori, klausomasi telefono pokalbių, jų įrašai naudojami sukompromituoti.
Policinės valstybės link
“Ši pataisa yra kur svarbesnė ne mums, advokatams, o visuomenei, piliečiams. Žmonėms, kurie turi reikalų su advokatais, - “Respublikai” sakė L.V.Papirtis. - Advokatūros įstatymo pakeitimas yra tiesiogiai susijęs su žmogaus teisėmis. Drąsiai sakau, kad tokiu būdu vis labiau tampame policine valstybe. Keista, kad ši pataisa remiasi Operatyvinės veiklos, bet ne Baudžiamojo proceso kodekso įstatymu”.
L.V.Papirtis tikino, kad tokią pataisą bandyta prastumti į įstatymą jau trečią kartą. Pernai tai bandyta padaryti kažkodėl per šventes, kai visuomenės dėmesys nukrypsta nuo svarbių valstybės reikalų. Pirmą kartą keisti įstatymą siūlyta per Valstybės dienos - Liepos 6-osios iškilmes.
Tačiau Vilniuje tuo metu vyko konferencija su JAV lietuvių advokatais ir apie šią pataisą prabilta garsiai. Įstatymo pakeitimas nukeltas iki Vėlinių, bet ir tada ši procedūra kažkodėl sustojo.
“Po Vėlinių vėl subūrėme komisiją, vaikščiojome kalbėtis į Seimą, - prisiminė L.V.Papirtis. - Bet kai kalbi su kai kuriais parlamentarais, gali pamanyti, kad jie apskritai nieko nesuvokia apie svarstomas problemas. Žmonės turi aukštąjį išsilavinimą, o pradinio - ne.
Sausį Briuselyje vyko Europos advokatų asociacijos susitikimas, kur kaip tik aptarėme profesinės mūsų ir kliento paslapties klausimus. Kitų šalių advokatai nesuprato, kaip gali būti, kad į šią paslaptį Lietuvoje bus kišamasi įstatymo vardu. Su tokiu įstatymu mes būtume gal net pirmieji net tik Europoje, bet ir pasaulyje”.
Pripažįsta sekimą
Advokatūros įstatymo pataisą teikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Anušauskas nesutinka su L.V.Papirčio bei visos advokatūros argumentais, kad jo parengtas dokumentas - dar viena galimybė slapta sekti Lietuvos piliečius.
“Jokiu būdu! - “Respublikai” sakė A.Anušauskas. - Ši pataisa tik įvestų lygiateisiškumo principą. Dabar imunitetas taikomas tik prezidentei ir advokatams, o teisėjams ir politikams netaikomas. Prieš juos galima taikyti operatyvinės veiklos priemones, o prieš advokatus - ne. Nemanau, kad įstatymas pažeis advokatų santykius su klientais. Advokatus ši pataisa palies tik tuomet, jei jie įsitrauks į nusikalstamą veiklą”.
A.Anušauskas įsitikinęs, kad nesąžiningų advokatų, dirbančių su nusikaltėliais ne kaip su klientais, o kaip su bendrininkais, Lietuvoje gali būti labai nedaug. Jų galimiems nusikaltimams užkardyti esą ir buvo parengta įstatymo pataisa.
“Jeigu sekimo priemonės prieš advokatą būtų panaudotos neteisėtai, teisme jos neturėtų jokios teisinės galios”, - savo parengtą pataisą gyrė A.Anušauskas.
Aloyzas Sakalas - žmogaus teisių gynėjas:
Labai gerai, kad Seimas atmetė Advokatūros įstatymo pataisą - tokio dalyko ir negalima priimti. Koks klientas advokatui pasakos apie visas aplinkybes, jeigu žinos, kad visa tai gali būti perduota prokurorams?
Būna, kad žmogus padaro sunkų nusikaltimą ir viską papasakoja advokatui. Šis ieško lengvinančių aplinkybių, tačiau priėmus tokias pataisas advokatai iš esmės taptų prokurorų padėjėjais - slaptaisiais agentais.
Būtų visiškai pakirstas pasitikėjimas advokatūra ir bet kuris Lietuvos pilietis tiesiog prarastų teisę į normalią gynybą. Tikrai, tuomet ir kunigai turėtų bet kokios išpažinties paslaptį paviešinti tyrėjams.
Nesutinku, kad tokia pataisa padėtų kovoti su korupcija. Tam yra daugybė kitų metodų. Man atrodo, kad toks įstatymas yra pasaulyje negirdėtas dalykas. Gal tai veikia nebent kur diktatoriškose valstybėse. Bet ten ir nereikia įstatymų apskritai, diktatoriaus žodis yra įsakymas.
Stasys Šedbaras - Seimo narys, teisininkas:
Balsuodamas už pateiktą Advokatūros įstatymo pataisą susilaikiau todėl, kad žinau, jog kuo daugiau palengvini gyvenimą teisėsaugai, tuo ji labiau eina lengvesniu keliu. Kuo sunkiau ikiteisminio tyrimo metu yra renkami įrodymai, tuo lengviau jie apginami teisme.
Kitas svarbus aspektas - advokato ir kliento santykis yra labai artimas dvasininko ir žmogaus santykiui. Advokatui norint suformuoti tinkamą gynybos poziciją teisme, klientas turi būti atviras.
Todėl jeigu numatome galimybę įsibrauti į kliento ir advokato santykius, kyla rimta grėsmė, kad bus pažeista žmogaus teisė gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą.
Ši įstatymo pataisa atvertų ir dar vieną galimybę sekti žmones. Tai, matyt, ir norėta legalizuoti. Yra advokatų, kurie nusižengia, tačiau turime pakankamai kitų įrankių tokius nusikaltimus užkardyti.
Juk yra ir atsėdėjusių net mano pažįstamų advokatų. Nelabai supratau, kodėl ši pataisa pavadinta kaip dar viena priemonė kovoti su korupcija.
Julius GIRDVAINIS
