Į šią situaciją įsigilinę ekspertai įspėja, kad visai Europai tai gali reikšti brangesnius vaistus pacientams ir didesnę naštą valstybės sveikatos sistemoms.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Už vaistus JAV gerokai permoka
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau senai piktinasi, kad amerikiečiai už tuos pačius receptinius vaistus moka gerokai brangiau nei europiečiai ar, juo labiau, vargingesnės šalys.
Pirmadienį D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo siekia ženkliai sumažinti receptinių vaistų kainas Amerikoje – jos neturės būti didesnės už kainas kitose išsivysčiusiose šalyse, pavyzdžiui, Europoje.
Per spaudos konferenciją prezidentas teigė, kad kainos, palyginti su dabartinėmis, kris nuo 59 iki 90 procentų.
„Nuo šiandien JAV nebesubsidijuos užsienio šalių sveikatos priežiūros, ką mes darėme anksčiau. Mes subsidijuojame kitų sveikatos priežiūrą“, – ryžtingai kalbėjo D. Trumpas.
JAV lyderis teigia, kad Europos šalys yra žiaurios, jos daro didelį spaudimą farmacijos kompanijoms. Dabr pasak jo tam bus užkirstas kelias.
„Jau daugelį metų farmacijos ir vaistų kompanijos teigia, kad mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidos yra tokios, kokios yra, ir be jokios priežasties jas turi padengti tik Amerika. Nuo šiol nebe, nebeturi“, – tikino D. Trumpas.
D. Trumpo pasirašytas įsakymas įpareigoja sveikatos apsaugos sekretorių Robertą F. Kennedy per 30 dienų pradėti derybas su farmacijos kompanijomis. Jei susitarimo nebus, kainų mažinimo mechanizmas turėtų įsigalioti automatiškai.
Vaistų kainų skirtumai JAV ir Europoje tikrai dideli
Vienas iš ryškiausių kainų skirtumų pavyzdžių – JAV vieno mėnesio pakuotė „Ozempic“, skirto diabetui gydyti, kainuoja 936 dolerius, kai tuo tarpu Vokietijoje tokį patį kiekį įsigyti galima už 103 dolerius, Prancūzijoje – dar pigiau – 83 dolerius. Tai reiškia, kad amerikietis už tą pat vaistą moka maždaug 10 kartų brangiau.
Dar vienas pavyzdys – diabetikams gyvybiškai svarbaus insulino dozė JAV kainuoja maždaug 99 dolerius, kai tuo tarpu Europos šalyse – vidutiniškai dešimt kartų pigiau – 8,8 dolerio.
„Tikslas yra, kad JAV gyventojai nemokėtų už vaistus daugiau, nei moka šalis, kuri perka mažiausia kaina būtent tą konkretų vaistą“, – akcentavo D. Trumpas.
Lietuviams už vaistus gali tekti mokėti daugiau
Ekonomikos dėsniai teigia, kad, jei didžiųjų farmacijos kompanijų pajamos JAV sumažės, netektį jos privalės kompensuoti kitose rinkose, pavyzdžiui Europoje, o galiausiai ir Lietuvoje. Visgi tokius D. Trumpo tikslus ekonomistai vertina skeptiškai.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Europos vaistų rinka visiškai kitokia, todėl lyginti yra netikslinga.
„Didžioji dauguma vaistų yra perkama centralizuotai, valstybių lygmeniu, ir ta suderėta galutinė kaina, jinai nėra skelbiama“, – pastebėjo Ž. Mauricas
Visgi ekonomistai pripažįsta, neapibrėžtumas ir D. Trumpo grasinimai įvesti muitų tarifus farmacijos įmonėms gali turėti įtaką kylančioms vaistų kainoms Europoje.
„Gali lemti tai, kad tam tikrą spaudimą kainoms pajusime ir mes čia Europoje. Ypatingai tos šalys, kuriose kainos yra mažiausios“, – su teiginiu apie galima kainų augimą sutiko Ž. Mauricas.
Negana to, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebi, kad pokyčiai Amerikoje gali lemti ir tai, kad sulėtės naujų vaistų kūrimo procesai Europos šalyse.
„Europos įmonės ignoravo ir investavo į naujus vaistus dėl to, kad turėjo pakankamai gerus pelnus Amerikos rinkoje“, – svarstė A. Izgorodinas.
Kita vertus, ekonomistas pastebi, kad toks Donaldo Trumpo įsakymas turi nemažai spragų.
„Manau, kad tai yra visiška utopija. <...> Reikės tą kainą kompensuoti farmacijos įmonėms iš biudžeto. Ir aš manau, kad Trumpo administracija neišdrįs to daryti“, – sakė A. Izgorodinas.
Europa taiko valstybinę kainų kontrolę, todėl farmacijos įmonės sutinka su mažesniu pelnu, kad patektų į rinką.
Specialistai nesutaria, ar JAV prezidento įsakymas tikrai turės įtakos reikšmingiems pokyčiams vaistų kainoms Europoje.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
