Vokietijos automobilininkų klubas ADAC nusprendė patikrinti, kada toks įprotis tampa tiesiog nereikalingomis išlaidomis.
Daugiau patarimų perkant naudotą automobilį – specialioje rubrikoje „Iš antrų rankų“.
Kiek degalų sudega automobiliui stovint?
ADAC ekspertai skaičiuoja, kad laisva eiga veikiantis automobilis per valandą sunaudoja maždaug 0,5–1 litrą degalų.
Automobiliui stovint, pavyzdžiui, 20 sekundžių, variklis sunaudoja vos kelis mililitrus, tačiau net ir tokio trumpo sustojimo pakanka, kad variklį išjungti būtų ekonomiškai naudingiau, nei leisti jam veikti be jokios priežasties.
JAV Energetikos departamentas pateikia dar griežtesnę ribą. Remiantis „Argonne National Laboratory“ tyrimais, variklį apsimoka išjungti jau tada, kai sustojimas trunka ilgiau nei 10 sekundžių.
Vis dėlto dalis vairuotojų net ir turėdami „Start-Stop“ sistemą ją išjungia. Dažniausias argumentas – baimė, kad dažnas variklio gesinimas greičiau sudėvės starterį, akumuliatorių ar net pakenks pačiam varikliui.
Vis dėlto, ADAC ekspertai ir „Argonne“ tyrėjai laikosi kitokios pozicijos. Kai variklis jau yra pasiekęs darbinę temperatūrą, tokio išjungimo poveikis starteriui ir akumuliatoriui yra minimalus.
Tam pritaikyti ir patys šiuolaikiniai automobiliai. Modeliai su gamykline „Start-Stop“ sistema važiuojant mieste variklį gali išjungti ir vėl paleisti dešimtis kartų, o kai kuriais atvejais – net apie šimtą kartų per vieną kelionę. Taip degalų sąnaudos gali sumažėti iki 15 proc.
Dar kitaip veikia hibridiniai automobiliai. Juose vidaus degimo variklis išsijungia automatiškai ir paprastai gerokai dažniau nei įprastuose automobiliuose su „Start-Stop“ sistema.
Tiesa, pats variklio paleidimo ir išjungimo procesas hibriduose dažnai vyksta kitaip nei tradiciniuose benzininiuose ar dyzeliniuose modeliuose. Elektromobiliuose ši problema apskritai neegzistuoja – jie neturi laisva eiga veikiančio vidaus degimo variklio.
Kada variklį išjungti verta, o kada – ne
Jeigu automobilyje nėra gamyklinės „Start-Stop“ sistemos, spūstyje ar prie įprasto šviesoforo variklį kaskart išjunginėti vargu ar patogu. Tokiu atveju vairuotojas turi pats sekti situaciją, vėl užvesti variklį, o tai gali uždelsti pajudėjimą ir trikdyti kitus eismo dalyvius.
Kitas atvejis – šviesoforai su laiko atskaita. Kai vairuotojas aiškiai mato, kad stovėti teks dar minutę ar dvi, variklį išjungti jau kur kas logiškiau.
Dar aiškesnė situacija – geležinkelio pervaža. Ten laukimas dažnai trunka ne keliasdešimt sekundžių, o kelias minutes, todėl palikti veikiantį variklį paprasčiausiai nėra prasmės.
Tas pats galioja laukiant keleivio ar kraunant daiktus į automobilį. Net jei toks sustojimas atrodo trumpas, praktikoje jis dažnai užsitęsia ilgiau, nei vairuotojas iš pradžių tikėjosi.
Atskiras klausimas – žiema. Dažnas vairuotojas pirmiausia užveda variklį, o tik tada valo sniegą ar gramdo ledą nuo langų.
ADAC ekspertai tvirtina, kad toks elgesys nėra tinkamas. Šaltas variklis ilgai dirba nepalankiomis sąlygomis, o automobilis tuo metu vis tiek nejuda. Pirmiausia reikėtų pasiruošti kelionei, o tik tada užvesti variklį ir važiuoti.
ADAC skaičiuoja, kad kasdien trimis minutėmis sutrumpinus nereikalingą variklio darbą, per metus galima sutaupyti apie 9–18 litrų degalų. Tai nėra suma, kuri iš esmės pakeistų šeimos biudžetą, tačiau per metus ji gali virsti keliais šimtais papildomų kilometrų.
Vis dėlto į tokius skaičiavimus reikėtų žiūrėti atsargiai. Jie gerai parodo bendrą principą, bet ne visada tiksliai atspindi konkretaus automobilio būklę, vairavimo sąlygas ir vairuotojo įpročius. Todėl galima suprasti ir tuos, kurie net gamykline „Start-Stop“ sistema nepasitiki iki galo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
