Lietuvos rinktinės gynėjas Tomas Delininkaitis prisipažino, kad kiekvieną vakarą sėdėdamas viešbučio kambaryje ieškodavo atsakymų, kodėl nesiklijuoja komandos žaidimas. „Nežinau. Gal jūs žinote?“, – nešdamas lagaminą į autobusą žurnalistų klausė geriausiu Lietuvos ekipos įžaidėju čempionate pramintas krepšininkas.
„Visi vis dar šnekame apie šį nesėkmingą čempionatą. Daugelis laukia, kada galės išvažiuoti į klubus, užsimiršti. Visiems dar labai sunku“, – palikdamas viešbutį Lodzėje kalbėjo T. Delininkaitis.
– Kurios rungtynės, tavo nuomone, buvo lemiamos?
– Visos buvo svarbios. Vroclave prasidėjo pralaimėjimai. Po kiekvienų rungtynių darėsi vis sunkiau ir sunkiau atsitiesti. Šiek tiek apsiraminome patekę į antrąjį etapą, tačiau pralaimėjimai vienas po kito varė į neviltį.
– Jau žinai, kada važiuosi į Ispaniją?
– Kol kas nežinau. Grįšiu ir tada suderinsiu. Kol kas neturiu jokių žinių.
– Kaip vertini savo žaidimą?
– Nesu patenkintas savo žaidimu. Ganėtinai liūdna, kad tiek mano, tiek komandos žaidimas nebuvo toks, kokio tikėjomės.
– Vienų rungtynių pabaigoje tarp jūsų ir Lavrinovičiaus įvyko konfliktas. Tai buvo emocijų proveržis?
– Taip, juk tai yra emocijos, krepšinis. Nieko ten rimto nenutiko. Juk net ispanai kartais tarpusavyje susikivirčija. Tai natūralu. Jokių asmeniškumų nėra, tiesiog emocijos. Išlikome kaip komanda ir patys suprantame, kad šis čempionatas mums nepasisekė. Pykčių vienas kitam tikrai neliko.
– Kaip vertinate trenerio sprendimą trauktis?
– Be abejo, šiek tiek nuliūdino, bet toks darbas. Tikrai žaidėme prastai. Nekaltinu trenerių. Tai buvo visos komandos kaltės. Tačiau žinia tikrai nuliūdino.
– Ar tikrai komentarai internete veikdavo žaidėju?
– Aš nieko neskaitydavau. Lietuvoje yra trys milijonai krepšinio ekspertų ir jie žino, kaip geriausia žaisti. Vyrai tikrai stengėsi, bet gal laimės, gal kažkur pastangų pritrūko. Nežinau, kur problema. Gal jūs žinote?
– Jonas Mačiulis sakė, kad yra nusivylęs kai kuriai plakatus į salę atsinešusiais plakatais. Ką tu apie tai manai?
– Nemanau, kad kas nors buvo patenkintas tokiu žaidimu, kokį mes rodėme. Visi tikėjosi, kad mes bent jau į penketuką pateksime, jau nekalbant apie medalius. Turime šią karčia piliulę nuryti. Gal fanai ir teisūs. Gal išties žaidėme kaip seno modelio „Moskvičius“. Sunku kažką vertinti.
– Ar manai, kad rinktinė pasimokys iš šių nesėkmių?
– Be abejo pralaimėjimai grūdina. Be pralaimėjimų neateina pergalės. Pats kiekvieną vakarą kambaryje sėdėdamas galvojau: kas? kur? kodėl? kodėl tas žaidimas nesiklijuoja? Klausimų yra labai daug ir, manau, kiekvienas po šių pralaimėjimų pasistengs rasti į juos atsakymus.
Jei rinktinei pavyks gauti kvietimą į pasaulio čempionatą, rezultatai, manau, bus tikrai geresni.
Eimantas Skersis
