Tokie dalykai, kaip garso izoliacija, šilumos išlaikymas ar sandarumas ilgainiui daro įtaką ir gyvenimo komfortui, ir būsto išlaikymo kainai.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nors abi technologijos leidžia pasiekti aukštą energinį efektyvumą, galutinį rezultatą dažnai lemia ne tik pasirinkta konstrukcija, bet ir statybos darbų kokybė.
Karkasinių namų kainos ir paklausa
Kaip nurodo „Ober-Haus“ gyvenamojo NT ekspertas Gytis Nevidomskis, Vilniaus užmiestyje ir Vilniaus rajone A+ energinės klasės karkasinių namų (nuo 100 kv. m. ploto) pardavimo kainos su daline apdaila vyrauja apie 1900–2600 Eur/kv. m.
„Paprastai karkasinė statyba yra pigesnė nei mūrinė, tačiau kainų skirtumas nėra visada ryškus. Jis priklauso nuo pasirinktų medžiagų kokybės, projekto sudėtingumo, sklypo ypatumų bei logistikos kaštų“, – aiškina G. Nevidomskis.
Jis priduria, kad aukštesnės klasės karkasiniai namai, kurių statybai naudojamos itin kokybiškos medžiagos ir sudėtingesni sprendimai, savo kaina gali priartėti ar net susilyginti su mūriniais namais. Todėl praktikoje skirtumas atsiskleidžia ne tik per technologiją, bet ir per bendrą projekto lygį bei sprendinių kokybę.
Anot eksperto, pirkėjai vis dažniau renkasi karkasinius namus, o tam įtakos turi keli pagrindiniai veiksniai.
„Pirmiausia – įperkamumas. Augant nekilnojamojo turto kainoms, dalis pirkėjų ieško racionalesnių sprendimų, o karkasinė statyba dažnai leidžia sumažinti bendrą projekto biudžetą“, – nurodo jis.
Ne mažiau svarbus ir požiūrio pokytis – tobulėjant statybos technologijoms keičiasi anksčiau susiformavusios nuostatos apie karkasinių namų kokybę ir ilgaamžiškumą.
Šiuolaikiniai sprendimai reikšmingai skiriasi nuo to, kas buvo statoma prieš kelis dešimtmečius.
Dar vienas svarbus aspektas – statybos trukmė. Karkasiniai namai iki dalinės apdailos dažniausiai pastatomi per 5–8 mėnesius, o gamykloje surenkami skydiniai namai – dar greičiau.
Tuo metu mūrinių namų statyba įprastai trunka metus ar ilgiau ir yra labiau priklausoma nuo sezoniškumo bei oro sąlygų.
Skiriasi ne viskas – didžiausi kainų skirtumai slypi konstrukcijose
„Karkasa“ įmonės vadovas Arvydas Brazulevič akcentuoja, kad lyginant karkasinius ir mūrinius namus svarbu suprasti esminį skirtumą – iš esmės skiriasi tik sienų sudėtis, o dviejų aukštų namuose ir perdangos konstrukcija.
Dėl to kainų skirtumai atsiranda konkrečiuose statybos etapuose: sienų ir perdangos statyboje bei komunikacijų montavime.
Pastarasis karkasiniuose namuose vyksta greičiau, o vientisa konstrukcija leidžia efektyviau organizuoti darbus – tie patys specialistai gali montuoti ir sienas, ir stogą.
Anot A. Brazulevič, lyginant bendras statybos savikainas, skirtumai daugiausia susiveda į sienų ir perdangos elementus bei darbo našumą.
Jis pateikia ir konkrečius skaičius: namo „iki rakto“ (kai būstas pilnai įrengtas ir paruoštas gyventi) sienos sudaro apie 10–15 proc. visos statybos vertės, o „dėžutės“ etape – apie 30 proc. vertės, be pamatų, kurie abiem atvejais yra panašūs.
Pašnekovas pabrėžia, kad mūrinio ir karkasinio namo sienų kainos skirtumas gali siekti iki dviejų kartų – karkasinės konstrukcijos gali būti gerokai pigesnės. Vis dėlto tai galioja lyginant A++ klasės kokybišką statybą.
„Karkasiniuose namuose yra daugiau vietų nekokybiškai statybai ir yra nemažai nesąžiningų statytojų šioje srityje“, – nurodo A. Brazulevič.
Jis teigia, kad pilnai įrengti ir paruošti gyventi karkasiniai namai vidutiniškai kainuoja apie 5–7 proc. pigiau nei mūriniai, o „dėžutės“ stadijoje skirtumas gali siekti iki 15 proc.
Pavyzdžiui, apie 100 kv. m., karkasinis namas „iki rakto“ galėtų kainuoti apie 220 tūkst. eurų, o mūrinis – apie 230 tūkst. eurų. „Dėžutės“ kaina atitinkamai siektų apie 100 tūkst. eurų karkasiniam ir apie 115 tūkst. eurų mūriniam namui.
A. Brazulevič taip pat pažymi, kad kalbant apie „iki rakto“ kainą į ją įtraukiami ne tik įrengimo darbai, bet ir dalis baldų bei sklypo infrastruktūra, pavyzdžiui, gręžinys ar nuotekų valymo įrenginiai.
Kalbėdamas apie kainų pokyčius, jis teigia, kad šiuo metu darbų įkainiai yra stabilizavęsi, o kai kurios medžiagos šiek tiek brangsta, tačiau jų įtaka galutinei namo kainai yra nedidelė – sudaro apie 2 proc. visos vertės.
Skirtumai slypi ne tik konstrukcijoje
KTU Statybos ir architektūros fakulteto eksperto Nerijaus Adamukaičio teigimu, tiek karkasiniai, tiek mūriniai namai gali atitikti A++ energinio naudingumo klasę, tačiau jų savybės eksploatacijos metu skiriasi.
Ekspertas išskiria tris pagrindinius kriterijus – akustiką, šilumos išlaikymą ir sandarumą.
„Mūriniai namai paprastai turi geresnę garso izoliaciją dėl didesnės masės – plytų mūro ar blokelių sienos, gelžbetoninės perdangos plokštės. Tokios konstrukcijos gerai sulaiko triukšmą, tiek žemų dažnių garsus, ir ypač smūginį garsą, pavyzdžiui, vaikščiojimą ant kulnų antrame aukšte“, – nurodo N. Adamukaitis.
Karkasiniai namai yra lengvesnės konstrukcijos, todėl jų akustinės savybės natūraliai silpnesnės. Jas galima pagerinti, tačiau tam reikia papildomų sprendimų – dvigubų sienų, specialių akustinių plokščių ar storesnio izoliacijos sluoksnio.
Kalbėdamas apie šilumines savybes, ekspertas pabrėžia, kad esminis skirtumas slypi ne pačioje šilumos varžoje, o jos kaupime.
„Karkasiniai namai gali būti net efektyvesni šilumos varžos prasme, nes juose lengviau įrengti storą šiltinimo sluoksnį be šalčio tiltelių. Esminis skirtumas tarp šių technologijų yra ne kiek šilumos namas sulaiko, nes abu gali būti itin šilti, bet kaip jis tą šilumą kaupia“, – nurodo ekspertas.
Mūriniai namai pasižymi didesne šilumine inercija – jų sienos veikia kaip akumuliatorius, kuris sukaupia šilumą ir palaipsniui ją atiduoda. Tuo metu karkasiniai namai greičiau įšyla, tačiau taip pat greičiau atvėsta. Vasarą, neturint papildomų sprendimų, tokie namai gali ir greičiau perkaisti.
Svarbus aspektas yra ir sandarumas, kuris tiesiogiai priklauso nuo darbų kokybės.
„Karkasiniai namai gali būti itin sandarūs dėl naudojamų plėvelių – garo ir vėjo izoliacijos. Tačiau sandarumas labai priklauso nuo darbų kokybės t. y. menkiausia klaida lemia sandarumo praradimą“, – toliau aiškina jis.
Ekspertas pažymi, kad ilgainiui sandarumas gali prastėti dėl įvairių priežasčių – nuo medžiagų senėjimo iki montavimo klaidų. Pavyzdžiui, naudojant nekokybiškas juostas jos gali atšokti, o per drėgna mediena džiūdama deformuojasi ir pažeidžia konstrukciją.
Taip pat problemų gali atsirasti atliekant remonto darbus – pragręžus izoliaciją ir jos tinkamai neatkūrus.
Rečiau pasitaiko ir kitų problemų – dėl graužikų, drėgmės ar netinkamai įrengtos izoliacijos, kuri laikui bėgant gali susmegti.
„Jei viskas padaryta teisingai, o gyventojai namą prižiūri ir laiku taiso pažeidimus, karkasinis namas be esminių problemų gali tarnauti 50 ir daugiau metų“, – nurodo ekspertas.
Kalbėdamas apie bendrą rezultatą, N. Adamukaitis pabrėžia, kad didžiausią įtaką turi ne pati technologija, o darbų kokybė.
Anot jo, apie 70–80 proc. galutinio rezultato lemia statybos darbų kokybė ir technologijų laikymasis, o likusi dalis – pasirinkta konstrukcija. Net ir pažangiausia technologija gali būti sugadinta nekokybišku darbu, o paprastesnis sprendimas – veikti puikiai, jei viskas atlikta kruopščiai.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje pirkėjai vis dar linkę rinktis mūrinius namus, siekdami ilgaamžiškumo ir didesnės vertės išlaikymo rinkoje. Vis dėlto karkasiniai namai taip pat turi savo privalumų – greitesnę statybą, lankstumą ir galimybę darbus vykdyti bet kuriuo metų laiku.
Galiausiai, anot jo, vieno teisingo pasirinkimo nėra – viskas priklauso nuo gyventojų prioritetų.
Svarbiausia taisyklė paprasta: gerai pastatytas karkasinis namas visada bus geresnis už prastai pastatytą mūrinį, ir atvirkščiai.
