Tokį darbą galėtų dirbti ne kiekvienas – pamatykite, kaip Klaipėdoje darbuojamasi dideliame aukštyje

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 

Klaipėdiečio Giedriaus darbo vieta yra 40-ies metrų aukštyje. Jo profesija tikrai išskirtinė – Giedrius yra kranistas. 40-metis vyras jau septynerius metus valdo STS uosto kraną. Tai yra trumpinys angliško termino „Ship to shore“ ir reiškia, jog kroviniai keliami iš laivo į krantą ir atvirkščiai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Klaipėdos centre – sprogmenys ir archeologai dirbti atsisako: jaučiasi nesaugūs

Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijos sėkmė: vieningumas, kūryba ir socialiniai tinklai

Vairuotojams – naujas kirtis: brangina parkavimą sostinėje, o štai kas laukia kitur

„Būna visko. Priklauso nuo laivo, priklauso nuo oro sąlygų. Dieną lengviau, kai vėjo nėra. Kai vėjas didesnis – irgi sunkiau. Laivas irgi, jeigu geras, tai lengviau, jei sunkesnis – sunkiau. Bet šiaip, įdomus darbas“, – pasakoja kranistas Giedrius Kutniauskas. 

Kuo laivas senesnis, tuo jis, anot Giedriaus, „sunkesnis“. Sunkiau yra pataikyti, tiksliai nuleisti konteinerį. O kuo laivas didesnis, tuo jo darbas lengvesnis.

„Buvau davęs sau mėnesį laiko – arba išmoksiu, arba ne. Pavyko kažką padaryti“, – sako Giedrius. 

Reikalauja didelio atidumo 

Svarbiausia šiame darbe – atidumas. Kai sėdi aukštai, ir į ar iš laivo keliamą kelias tonas sveriantį konteinerį matai tik sau tarp kojų, tampi atsakingas ir už laive bei krante dirbančius žmones, ir už patį krovinį. Tad nenuostabu, kad ši profesija viena geriausiai apmokamų uosto krovos įmonėse. Tiesa, kokią algą vyras gauna, pasakyti neleidžia griežta darbo sutartis.

Kranų, kokiame dirba Giedrius, ši įmonė turi šešis. Jie varomi elektra ir gali nuo laivo denio krauti 17 konteinerių eilių. Taip pat šalia važinėjasi vienuolika RTG kranų, kurie yra skirti konteinerių krovai ir sandėliavimui aikštelėje. Po du abiejų tipų kranus įmonė įsigijo visai neseniai. Už visus keturis sumokėjo 22 milijonus eurų.

„Stebime metai iš metų konteinerių krovos augimą, laivų augimą. Mūsų turimi pajėgumai neatitiko to krovinių augimo srauto, todėl buvo nutarta investuot į kranus, į konteinerių terminalo plėtrą“, – kalba Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika. 

Praminė žirafomis 

O įmonės „Klaipėdos Smeltės“ kranus dėl išvaizdos ypatumų klaipėdiečiai yra praminę žirafomis. Atvažiuojant magistrale į uostamiestį būtent jie dėl savo aukščio pasirodo pirmieji ir taip informuoja keliautojus, jog Klaipėda jau arti.

„Turim penkis didžiuosius STS tipo kranus. Turim 17 RTG kranų ir turim dar du mobilius kranus, kuriuos anksčiau naudodavom konteinerių krovai“, – vardija Klaipėdos Smeltės technikos direktorius Gintaras Sadauskis. 

Kadangi laivybos įmonės perka vis didesnius laivus, norėdamos vienu kartu pergabenti kuo daugiau konteinerių, tai ir uosto įmonės perka vis didesnius kranus. Kad galėtų pasiekti tiek į aukštį, tiek į plotį sukrautus konteinerius.

„Mūsų didieji kranai sveria apie 1200 tonų, galim pakelti vienu metu du konteinerius, arba iki 65 tonų“, – sako Gintaras Sadauskis. 

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.