Laikantis gana šiltiems orams pernelyg karšti radiatoriai gyventojus vertė įtarti šilumos tiekėjus bei sistemų prižiūrėtojus tyčia kaitinant siekiant pasipinigauti. Tuo metu pastarieji tvirtina, kad nepatenkintiesiems temperatūra namuose tiesiog reikia nepagailėti investicijų į modernų šilumos punktą.
Pasak vieno iš Markučių gatvės gyventojų, net ir tada, kai už lango laikėsi pliusinė temperatūra, radiatoriai bute kaitino kaip pašėlę - tik atidarius langus buvo galima patalpas atvėsinti iki 22 laipsnių šilumos. Kitame kambaryje, kuriame įkurdintas kūdikis ir skersvėjai nedaromi, šiluma laikėsi apie 24 laipsnius.
"Šilumininkai prisipirko kuro ir pleškina, o mes už tai sumokėsim. Pas mus langai netgi ne plastikiniai, o taip karšta, - piktinosi klaipėdietis. - Be to, tokia temperatūra nėra sveika - išdžiūsta nosies gleivinė, dėl to silpnėja imunitetas. Neramu ne dėl pačių, o dėl vaiko."
Anot vyriškio, namą administruojanti bendrovė paaiškinusi, kad tuo rūpintis turėtų namo šilumos sistemų prižiūrėtojai - UAB "Lamberta". Pastaroji po pranešimo esą nesiėmė jokių priemonių.
"Lambertos" vyriausiojo inžinieriaus Mindaugo Starkaus teigimu, sulaukus gyventojų nusiskundimų reaguojama, tačiau gali būti, jog šilumos tiekimas name jau yra sumažintas iki minimumo, todėl bute radiatoriai ir neatvėsta.
Tokios problemos esą iškyla tik daugiabučių, turinčių senus šilumos punktus, gyventojams, mat naujieji turi lauko temperatūros jutiklius, reaguoja į juos ir rūpesčių beveik nepasitaiko. Senų punktų galimybės reguliuoti šilumos tiekimą į butus yra labiau apribotos - esant gana šiltiems orams už lango šilumos tiekimas į butus yra sumažinamas iki minimumo, bet to ne visada pakanka.
Temperatūra butuose gali priklausyti ir nuo namo aukšto.
"Jeigu name yra vadinamasis viršutinis padavimas, vanduo pirma pakyla į viršutinį aukštą, o tada leidžiasi per radiatorius žemyn. Karščiausia būna viršutiniuose aukštuose. Pastatuose su apatiniu padavimu - atvirkščiai", - aiškino M. Starkus.
Taupydami pinigus, anot jo, žmonės turėtų investuoti į šilumos mazgo modernizavimą - tai esanti greičiausiai atsiperkanti energijos taupymo priemonė palyginti su kitomis, pavyzdžiui, stogais ar fasadais.
Tą patį tvirtino ir bendrovės "Klaipėdos energija" Šilumos tiekimo departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Smaguris.
"Reikia renovuoti namą, statyti naujus įrenginius, o ne sakyti, kad "Klaipėdos energija", sistemų prižiūrėtojas kaltas", - sakė A. Smaguris.
Jo teigimu, modernizuoti punktai iš "Klaipėdos energijos" atima net teorinę galimybę tiekti pastatams per karštą termofikacinį vandenį. Be to, įmonė turinti su savivaldybe suderintus temperatūros grafikus ir privalanti jų laikytis - serveryje fiksuojami visi duomenys, kada, dėl kokių priežasčių ir kiek buvo pakelta termofikacinio vandens temperatūra, o tai, kaip laikomasi grafiko, tikrina Energetikos inspekcija.
"Bet kada galima pakelti bet kurios dienos duomenis ir pažiūrėti, kad mes nieko nepažeidėme", - sakė A. Smaguris.
Beje, jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dažniau pasitaiko atvirkščiai - nesuspėjama laiku sureaguoti į atšalimą. Miesto tinklai esantys ilgi, taigi netgi atvėsus orams ir pakėlus termofikacinio vandens temperatūrą, užtruks galbūt net keletą valandų, kol jis atkeliaus iki radiatorių.
Giedrė NORVILAITĖ
