Šis turės pasisakyti, ar neprieštarauja lygiateisiškumo principui tai, kad dabar moterišką pavardę su galūne -a pase ne lietuviai rašyti gali, pavyzdžiui, Medvedeva ar Putina, o lietuviai – ne.
Klaipėdietė Milda prieš 4 metus tekėdama prie savo mergautinės Skirgailaitės pavardės pridėjo vyro Pelėdos pavardę. Tik galūnę vietoj -a į -ė pakeitė.
„Kai nėra kito pasirinkimo, tai tenka priimti tuos variantus, kurie yra galimi“, – kalbėjo Milda Skirgailaitė-Pelėdė.
Milda, jei tik būtų leidę įstatymai, mieliau būtų tapusi Milda Pelėda.
„Tai yra apribojimas, nes užsienyje, tarkim, tai gan sudėtinga, nes, iš tikrųjų, būtų paprasčiau naudoti vyrišką pavardę, negu Pelėdė“, – tęsė klaipėdietė.
Pavardes vadina slaviškomis
Vilnietė Simona buvo Poškienė, nors tekėdama norėjo tapti Poška.
„Turėjau vyrą pavarde Poška ir taip pat norėjau tokios pavardės, bet negalėjau jos gauti dėl esančių įstatymų. Apskritai ji graži man, istorinė lietuviška pavardė. Ir tiek Poškienė, tiek Poškė man buvo iškraipymai pavardės“, – tikino Simona.
Simona su vyru išsiskyrė ir susigrąžino mergautinę pavardę.
„Jei būčiau Poška, tai gal ir šiandien pavardę turėčiau, nes labai graži pavardė. Nei -ienė, nei -ė man buvo nepriimtina, tai aš labai greitai susigrąžinau savo mergautinę pavardę“, – kalbėjo vilnietė.
Simona įsitikinusi, kad moteris turėtų teisę pasirinkti, kokios galūnės pavardėje norėtų. Tačiau už lietuvių kalbos vartojimo reglamentavimą atsakingos tarnybos kategoriškos.
„Kalbos komisija, kaip institucija, kurios pareiga yra rūpintis valstybine lietuvių kalba, sako, kad tokios pavardės tiesiog neatitiktų lietuvių kalbos sistemos. Taip jau yra, kad joje vyrų ir moterų įvardijimai skiriasi. Ir dabartiniame asmens vardo ir pavardės įstatyme sakoma, kad turi skirtis pagal lytį įvardijimai“, – dėstė Valstybinės kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė.
„Man nesuprantamas noras įteisinti slaviškas moterų pavardžių galūnes, kaip Ivanova, Petrova. Tokių nesąmonių, kai aplinkui ir taip yra tos rusų kalbos per daug, žmonės yra aiškiai nepatenkinti“, – teigė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.
Varsto teismų duris
Anot kalbos inspekcijos vadovo, moteriška pavardė su galūne -a keltų painiavą skaitančiam – pamačius tekste, kad ir pavardę Smetona, būtų neaišku, vyras tai ar moteris.
„Mano bičiulis kalbininkas Smetona yra neblogai atsakęs, kad pavardė priklauso žmogui, o galūnė priklauso valstybei“, – pridėjo A. Valotka.
Štai ką apie tai mano kalbinti praeiviai:
„Reikia laikytis ir tradicijos, nes modernėjimas reiškia suvienodėjimas, globalizavimas, ar to norim? Kad pasaulis kalbėtų viena kalba, pavyzdžiui, anglų?“
„Norint išlaikyti tautos identitetą, aš už tai, kad laikytumėmės tų tradicijų, kurias turėjom ilgus metus ir ilgus amžius.“
Vyriausiasis administracinis teismas turėjo paskelbti sprendimą dėl pavardžių su galūne -a, tačiau jis kreipėsi išaiškinimo į Konstitucinį Teismą. Šis turės pasisakyti, ar tai, kad dabar pavardę su galūne -a pase nelietuviai rašyti gali, o lietuviai ne, neprieštarauja lygiateisiškumo principui.
„Kad tokia teisė nėra suteikta lietuvių tautybės asmenims, tai šiuo atveju teismas mano, jog toks teisinis reguliavimas gali prieštarauti iš Konstitucijos kildinamam lygiateisiškumo principui“, – pabrėžė teisėjas Audrius Bakaveckas.
Jei įstatymai leis, Milda žada iš Pelėdės tapti Pelėda.
„Tikrai keisčiau, vien dėl to, kad žiūrint į ateitį bus lengviau gyvent, paprasčiau“, – sakė klaipėdietė.
Teismų karuselę dėl pavardžių galūnių užsuko moteris, kuriai Vilniaus metrikacijos skyrius nesutiko rašyti vyro pavardės su galūne -a, nors kitataučiai gali rašyti pavardes be lietuviškos galūnės.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
