Kaip trečiadienį paskelbė KT, skunde prašoma ištirti, ar Civilinio kodekso nuostata dėl lyties keitimo neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl žmogaus orumo, privataus gyvenimo apsaugos, asmenų lygybės, šeimos apsaugos ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
„Prašoma ištirti, ar (...) neprieštarauja Civilinio kodekso (...) dalis tiek, kiek joje įtvirtintas draudimas pakeisti teisę į lytinę tapatybę realizavusio asmens civilinės būklės aktų įrašus apie lytį, nenutraukiant teisėtai sudarytos ir egzistuojančios santuokos“, – skelbia KT.
KT nagrinės skundą dėl draudimo translyčiams keisti lyties įrašą nenutraukus santuokos
Civilinis kodeksas nustato, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu.
Kaip nurodo teismas, pareiškėja į KT kreipėsi po to, kai buvo atsisakyta tenkinti jos prašymą dėl lyties ištaisymo gimimo įraše taip, kad ši atspindėtų moteriškąją lytį, kuri patvirtinama realizavus teisę į lytinę tapatybę.
Pareiškėja nurodo, kad valstybė iš dalies pripažino moteriškąją jos tapatybę – pakeisti vardas, pavardė ir dalis civilinės būklės aktų duomenų.
Tačiau tam, kad būtų pakeistas jos asmens kode esantis lyties žymuo, pareiškėja turi nutraukti galiojančią santuoką.
Pareiškėjos teigimu, toks reguliavimas žemina jos orumą ir pažeidžia teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nes dėl dokumentuose išlikusio vyriškosios lyties įrašo informacija apie jos translytiškumą atskleidžiama kitiems asmenims ir institucijoms.
Ji taip pat nurodo, kad būdama susituokusi ji atsiduria nepalankesnėje padėtyje nei teisę į lytinę tapatybę realizavę nesusituokę asmenys, kadangi šiems asmenims jų santuokinis statusas neužkerta kelio pradėti ir sėkmingai užbaigti teisinio lytinės tapatybės pripažinimo.
Pareiškėja pažymi ir tai, kad šiuo atveju nei ji, nei jos sutuoktinė nenori nutraukti santuokos, šeimoje auga nepilnamečiai vaikai, todėl ginčijamo teisinio reguliavimo pasekmės turi poveikį visai šeimai, kurią saugo ir gina Konstitucija.
Kaip rašė BNS, Lietuvoje pasirinkta lytinė tapatybė gali būti teisiškai pripažinta teismo sprendimu, jei pateikiama psichiatrinė diagnozė.
Lietuvoje translyčiai asmenys gali pasikeisti vardą ir pavardę administraciniu būdu, tačiau norint pakeisti lyties žymenį bei asmens kodą dokumentuose, vis dar reikalingas teismo sprendimas.
Lietuva 2007 metais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl to, kad šalyje nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties keitimo tvarką.
Civilinis kodeksas numato, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
