Lietuvos apeliacinis teismas balandžio 21 dieną pakeitė Vilniaus apygardos teismo sprendimą – atmetė „Iki“ reikalavimus paneigti 2023 metais „Lidl“ skelbtą reklamą apie pigiausią jo kalėdinių pirkinių krepšelį ir uždrausti ateityje naudoti „Iki“ prekės ženklą.
Apygardos teismas 2025 metų rugsėjį patenkino „Iki“ ieškinį ir įpareigojo „Lidl“ paneigti reklamą. Jis sprendė, kad „Lidl“ lygino jai palankesnes prekes.
Tuo metu Apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas nepakankamai ištyrė ginčytą „Iki“ reklamą.
„Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, todėl jo atliktas teisinis faktinių aplinkybių vertinimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu“, – rašoma teismo nutartyje.
Ginčas kilo dėl 2023 metų „Lidl“ kampanijos „Kalėdinių pirkinių krepšelis LIDL – pigiausias!“. „Iki“ teigimu, tokia reklama yra klaidinanti ir prašė ją paneigti, tačiau „Lidl“ teigė lyginusi panašias prekes.
Apeliacinio teismo teigimu, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba jau buvo nagrinėjusi ginčą dėl „Lidl“ reklamos ir pripažinusi pažeidimus mažareikšmiais – jei šis sprendimas nėra apskųstas, tai šalina civilinę atsakomybę – nuostolių atlyginimą ar kitas sankcijas, todėl „Iki“ ieškinys „Lidl“ atžvilgiu buvo atmestas.
Pirmos instancijos teismas taip pat buvo uždraudęs „Lidl“ ateityje naudoti „Iki“ ženklą – jo savininkė turi teisę drausti jį naudoti kitų įmonių reklamoje. Tačiau Apeliacinis teismas pasisakė, kad toks draudimas galimas tik tada, jei reklama yra neleistina ar klaidinanti.
Tuo metu dėl „Iki“ reklamos pirmos instancijos teismas aiškino, kad tinklo kampanija „Taip gyventi gera? O gal geriau IKI...“ negali būti laikoma lyginamąja reklama, nes joje tiesiogiai nenurodytas joks konkurentas, o kampanija „Tiek pastangų dėl kelių centų?!“ nėra klaidinanti ar dviprasmiška.
Tačiau Apeliacinis teismas pažymėjo, kad nors pirmoji reklama nepripažinta lyginamąja, apygardos teismas turės iš naujo nustatyti, ar ji nėra klaidinanti. Tuo metu antros reklamos atžvilgiu jis įpareigojo nustatyti, ar lygintos prekės atitiko skelbiamą informaciją.
Reaguodamas į teismo sprendimą „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis atsiuntė tokį bendrovės komentarą:
„Pagaliau. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas atveria duris naujai rinkos kultūrai, kurioje laimi vartotojai. Teismas pripažino, kad pirkėjų teisė yra gauti teisingą informaciją apie kainas yra aukščiau už bet kokius konkuruojančių prekybos tinklų dirbtinai statomus teisinius barjerus. Nereikia būti teisės, matematikos ir komunikacijos ekspertu – viską pasako skaičiai kainolapiuose, kurie kalba patys už save.
Lietuvos teismų praktika dėl lyginamosios reklamos iki šiol nebuvo gausi, ypač mažmeninės prekybos sektoriuje. Tai buvo vienas pirmųjų kartų, kai Lietuvos teismams teko gilintis į maisto produktų lyginamosios reklamos specifiką. Tad suprantama, kad teismai daug dėmesio skyrė įvairioms detalėms – buvo analizuojama, kuo skiriasi 45% ir 48% riebumo sūriai, apelsinai iš Turkijos bei Graikijos, ar skiriasi virti burokėliai nuo virtų burokėlių, ar parduotuvėje išpjaustyta kiauliena skiriasi nuo išpjaustytos skerdykloje. Buvo skaičiuojama, kiek žodžių per sekundę gali perskaityti žmogus.
Šis sprendimas suformuoja svarbų precedentą, kad lyginamoji reklama yra teisėtas įrankis, o konkurentai negali drausti naudoti jų žymenų, jei reklama atitinka įstatymų reikalavimus. Teismas patvirtino „Lidl“ teisumą: pirkėjų teisė žinoti ir lyginti kainas yra viršesnė už konkurentų bandymus riboti informaciją.
Mūsų vertinimu, lyginamoji reklama yra fundamentali vartotojų teisė gauti aiškią ir patikrinamą informaciją apie kainas. Tai vienas geriausių sąžiningos konkurencijos įrankių ir visoje ES įprasta ir skatinama praktika, kuri įpareigoja prekybininkus konkuruoti ne lozungais, o kainomis lentynose. Lyginamoji reklama leidžia išsirinkti žemiausios kainos produktus, todėl daugelyje pasaulio šalių „Lidl“ aktyviai ją naudoja, ketiname ją naudoti Lietuvoje ir toliau.“
