Atsakomybę sunkinančios aplinkybės lemia, kokios bausmės sulauks įstatymams nusižengęs žmogus. Tačiau kartais tenka atsidurti dviprasmiškose situacijose, kai sprendimus leidžiama priimti teismo nuožiūra.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Šibkovas papasakojo, kokie iššūkiai nagrinėjant bylas dažniausiai pasitinka Temidės tarnus. Teismo sprendimus kartais gali lemti visiškai smulkios detalės.
– Asmuo veikė bendrininkų grupėje, tačiau teismas gali traktuoti tokį veikimą gana lanksčiai. Ar nekyla dėl to problemų, kai objektyviais įrodymais neįmanoma nustatyti asmens „indėlio“ į nusikalstamą veiką? – balsas.lt pasiteiravo O. Šibkovo.
– Įstatymų leidėjas nustatė tokį reguliavimą, nes ne kiekviena veika, kuri yra padaroma bendrininkų grupėje, gali būti laikoma dėl to žymiai pavojingesnė. Galima pradėti nuo to, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas egzistuoja, nes skiriasi skirtingų veikų pavojingumas. Ta veika, kuri buvo padary, esant vienai ar daugiau sunkinančių aplinkybių rodo, kad nusikaltimo pavojingumas buvo didesnis.
Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas nustatė baigtinį sunkinančių aplinkybių sąrašą. Tačiau bendrininkų grupės egzistavimas ne visada parodo, kad padaryta pavojingesnė veika nei ta pati, kurią būtų padaręs vienas asmuo. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas suteikė galimybę teisėjui pripažinti arba atmesti bendrininkų grupės egzistavimą. Pavyzdžiui, tokio paties masto vagystę padarė vienas asmuo arba trys asmenys. Vienam asmeniui buvo sunkiau padaryti tokį nusikaltimą. Todėl jei tą patį padarytų kelių asmenų grupė, tai reikštų, kad veika buvo pavojingesnė. Arba tais atvejais, kai du žmonės nukreipia aukos dėmesį, o trečiasis ištraukia jam piniginę. Tada tie du asmenys laikomi kaip sudarę galimybę lengviau padaryti nusikaltimą – tai parodo didesnį pavojingumą.
Kitas pavyzdys: trys asmenys įsilaužia į sandėliuką ir išneša kelis stiklainius uogienės. Ar dėl to veika tapo pavojingesnė? Vienas asmuo taip pat būtų sugebėjęs tą padaryti. Kai teismas mato, kad dėl grupės asmenų bendrų veiksmų veika tapo pavojingesnė, tada aplinkybė pripažįstama kaip sunkinanti, bet viskas sprendžiama vertinimo stadijoje.
Dabartinė baudžiamoji teisė aiškina, kad veika nėra pripažįstama bendrininkų grupėje, kai yra tik vienas vykdytojas. Pavyzdžiui, jei vienas asmuo vagia, o kitas pasyviai stebi aplinką, nėra pripažįstama, kad nusikaltimas atliktas bendrininkų grupėje.
– Kurios sunkinančios aplinkybės yra dažniausiai pritaikomos nagrinėjant baudžiamąsias bylas?
– Dažniausiai baudžiamosiose bylose pritaikomos sunkinančios aplinkybės yra nusikaltimas, padarytas bendrininkų grupėje, ir kai asmuo nusikaltimą padaro būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
Kitos sunkinančios aplinkybės atsirado todėl, kad pavyktų formaliai parodyti veikos pavojingumo laipsnį. Tos aplinkybės nėra dažnos, bet jos taip pat pritaikomos. Tada parodoma, kad veika buvo pavojingesnė nei įprastoje situacijoje. Reikia atkreipti dėmesį, kad nusikalstamą veiką padarius neblaiviam asmeniui, tikrai ne visada tokia žmogaus būsena bus pripažįstama kaip sunkinanti aplinkybė. Nors kiekviena situacija yra vertinama atskirai.
Pavyzdžiui, pagal savo charakterį žmogus nėra chuliganas, bet kai išgeria, jam pasireiškia agresija. Maža to, jeigu jis tai žino, be jokios abejonės, neblaivumą reikia vertinti kaip sunkinančią aplinkybę.
Ir atvirkščiai – jeigu nusikalstama veika būtų padaryta nepaisant to, išgėręs ar blaivus buvo žmogus, vertinti to kaip sunkinančios aplinkybės negalima. Pavyzdžiui, žmogus planuoja ką nors pavogti, o kad būtų drąsiau, išgeria. Nusikaltimas būtų padarytas bet kokiu atveju, todėl girtumas nėra vertinamas kaip sunkinanti aplinkybė.
Su girtumu dažniausiai susiję vadinamieji buitiniai konfliktai, nes geriant pasikeičia alokoholį vartojančio asmens ketinimai. Jis iš anksto nieko žudyti neplanavo, bet išgėrė, dėl kažko susipyko ir padarė nusikaltimą. Tokiu atveju girtumas pripažįstamas kaip sunkinanti aplinkybė.
– Sunkinančių aplinkybių sąraše minima, kad asmens atsakomybę griežtina faktas, kai veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu, kad ji buvo nėščia. Kaip teismas vertina, ar moters išoriniai bruožai nusikaltimo metu galėjo būti akivaizdžiai matomi?
– Šios sunkinančios aplinkybės buvimo pripažinimas teismams kelia bėdų. Ypač tada, kai bylos nagrinėjamos gerokai vėliau nei buvo padaryta nusikaltimas. Maža to, nėštumas nėra įprastai fiksuojamas vizualiai. Jis registruojamas raštiškai, kad tą ir tą laiką moteris, tarkime, buvo keturis mėnesius nėščia.
Kaltininkas tada sako, kad nepastebėjo nėštumo. O nukentėjusi moteris tvirtina, kad viskas kuo puikiausiai matėsi. Tokiu atveju viskas priklauso nuo įvairių smulkmenų. Tarkime, nuo nusikaltimo metu dėvėtų drabužių ir kitų smulkmenų.
Paprastai yra bendras baudžiamosios atsakomybės principas, kad visos nenustatytos arba abejotinos aplinkybės yra traktuojamos kaltininko naudai. Jeigu yra abejonių, kad nusikaltęs asmuo nepastebėjo nėštumo, teismas tokios sunkinančios aplinkybės nepripažįsta.
Situacijų taip pat būna įvairių. Tarkime, kaltininkas buvo pažįstamas su nukentėjusia moterimi. Tada galima įrodinėti, kad nors ir nebuvo matyti nėštumo, bet asmuo žinojo, jog moteris laukiasi. Tipiniai pavyzdžiai – smurtas artimoje aplinkoje. Kai moteris gali būti nėščia antrą mėnesį (kas vizualiai nėra matyti), bet kartu gyvenantis asmuo žino šį faktą.
Praktikoje šios aplinkybės taikymas nėra dažnas. Kad ir kokie tie nusikaltėliai būtų žiaurūs, prieš akivaizdžiai nėščią moterį jie nesiryžta daryti nusikaltimo. Reikia būti visiškai degradavusiam, praradusiam žmogiškąsias savybes, kad taip pasielgtum.
– Sunkinančių aplinkybių sąrašas yra baigtinis. Tačiau galbūt Lietuvos ar užsienio valstybių praktika rodo, kad reikėtų svarstyti apie galimus papildymus?
– Šis sąrašas yra baigtinis ir praktika rodo, kad šiuo metu jokie papildymai nereikalingi. Tą galima pasakyti apie Lietuvos teismų praktiką. Kiekviena šalis susireguliuoja teisinę bazę pagal savo padėtį.
Lietuvoje tos sunkinančios aplinkybės, kurios yra įvardytos baudžiamajame kodekse, pakankamos, kad būtų galima tinkamai traktuoti konkrečią nusikalstamą situaciją. Tikrai nežinau tokios aplinkybės, kuri šiuo metu galėtų praplėsti esamą sąrašą.
Yra šalių, kurios iš viso neturi sunkinančių aplinkybių sąrašo. JAV galioja visiškai kitokia tvarka, kuri niekaip nesusijusi su Lietuvos baudžiamąja teise. Pas mus veikia kontinentinės teisės sistema, ten galioja bendrosios teisės principai.
