Pastaruoju metu į viešumą išlindo ne viena su teisėjų darbu susijusi skandalinga istorija, buvo atleisti du teisėjai, o dar nemažos dalies Temidės tarnų veikla tikrinama.
Prezidentė netoleruos
Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo dekretais iš pareigų atleido teisėjo vardą pažeminusius Kauno ir Vilniaus teisėjus Arvydą Stankų bei Zenoną Birštoną.
Kauno apygardos teismo teisėjas A. Stankus neteko darbo, kai buvo įtartas klastojęs kolegų teisėjų parašus po nutartimis dėl lygtinio nuteistųjų paleidimo, o Vilniaus apygardos teismo teisėjas Z. Birštonas – kai darbe pasirodė neblaivus.
„Prezidentės požiūris į pastaruosius įvykius yra vienareikšmis, tai yra – tokie teisėjai negali dirbti teismų sistemoje. Jeigu norime pasiekti bent menko postūmio visuomenės pasitikėjimo gerinimo linkme, tokie atvejai neturi būti toleruojami ir prezidentės, kaip ir buvo iki šiol, taip ir toliau bus vertinami itin atidžiai ir griežtai“, – sakė D. Grybauskaitės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.
Šių teismų vadovai dėl savo pavaldinių akibrokštų taip pat sulaukė nemalonumų. Kauno apygardos teismo pirmininkui Albertui Miliniui teko atsistatydinti, o Vilniaus apygardos teismo pirmininkui Artūrui Šumskui inicijuotas neeilinis vidinio administravimo veiklos patikrinimas.
Teisėjų tarybos posėdyje dar nuspręsta inicijuoti Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo Edmundo Inokaičio administracinės veiklos tyrimą, taip pat teisėjų Virginijos Jurkštienės bei Andželikos Šimaitienės darbo patikrinimus.
Komentuodama Teisėjų tarybos darbą S. Cirtautienė sakė, kad pastaruoju metu pažeidimų nepadaugėjo – jų būta visuomet, ir tie, kurie susiduria su teismais, juos puikiai žino, tik anksčiau apie tai viešai nebuvo kalbama, tai tapo norma, todėl problemos tik gilėjo. „Šiandien tenka konstatuoti, jog situacija akivaizdžiai keičiasi, ir ne kas kitas, o būtent teismai ir jų vadovai nutarė laikytis visiškai kitos taktikos – ne slėpti pažeidimus, o patys principingai kovoti su negerovėmis teismuose“, – teigė S. Cirtautienė.
Teismų vadovai griežtesni
Pastaruoju metu aktyviai dirba ir Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija. Galbūt šis suaktyvėjimas rodo, kad teismų pirmininkai įdėmiau seka savo teisėjų darbą ir labiau reaguoja į skundus dėl vilkinamų bylų ar procesinių pažeidimų.
Teisėjų etikos ir drausmės komisijai bei Teisėjų garbės teismui turėjo pasiaiškinti ir du Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjai – Aleksandras Prygunkovas bei Petras Simėnas.
Šio teismo pirmininkė Gema Janušienė dar metų pradžioje kreipėsi dėl savo pavaldinių darbo įvertinimo, nes įtarė, jog esama pažeidimų. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija, atlikusi abiejų teisėjų darbinės veiklos patikrinimą, nustatė, jog jiedu nuolat pažeidinėjo bylų nagrinėjimo tvarką ir terminus.
A. Prygunkovas ir P. Simėnas apsvarstyti Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje, abiem iškeltos drausmės bylos.
Teisėjas A. Prygunkovas raštiškai pasiaiškino, jog tai atsitikę dėl didelio darbo krūvio ir pasikeitusių įstatymų. Be to, jam tapus ikiteisminio tyrimo teisėju, darbo krūvis dar padidėjęs, todėl nusitęsę bylų nagrinėjimo terminai.
Panašiai dėl bylų vilkinimo aiškinosi ir teisėjas P. Simėnas. Kol kas jis serga, tad jo drausmės bylos nagrinėjimas atidėtas iki gegužės pradžios.
A. Prygunkovo drausmės bylą Teisėjų garbės teismas jau išnagrinėjo, tačiau nuosprendį paskelbs tik po mėnesio. Pats A. Prygunkovas nustatytus darbo trūkumus iš esmės pripažino, tik pabrėžė, kad visi jie jau esantys pašalinti ir dabar teismo administracija dėl jo darbo jokių priekaištų neturinti. Kaip pagrindinę pažeidimų priežastį jis nurodo didelį darbo krūvį, tenkantį apylinkių teismams.
Tikrinama jau ne pirmą kartą
Teisėja Virginija Jurkštienė į Pasvalio rajono apylinkės teismą buvo perkelta 2009 metų birželį. Iki tol ji teisėjavo Vilniaus miesto 4-ajame apylinkės teisme.
2008 metų rugsėjį V. Jurkštienė buvo įteikusi prašymą perkelti ją į Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą. Teigė norinti pakeisti aplinką ir kad į Naująją Vilnią, kur įsikūręs 4-asis apylinkės teismas, jai toli važinėti. Teisėjų taryba perkėlimui nepritarė, nes buvo nustatyta, jog V. Jurkštienė nebaigusi nagrinėti daugybės bylų – neišnagrinėtos 84 baudžiamosios, 33 administracinių pažeidimų bylos ir 12 teikimų dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Kilo įtarimas, jog V. Jurkštienė nesusitvarko su darbu.
Patikrinus jos darbinę veiklą nustatyta, kad 14 baudžiamųjų bylų nagrinėjimas užsitęsė ilgiau nei 12 mėnesių. Vis dėlto pati V. Jurkštienė pateikė svarų pasiaiškinimą – ji ilgai sirgo ir turėjo nedarbingumo lapelį.
Išgirdusi apie gresiantį jos darbo patikrinimą, V. Jurkštienė net du kartus prašėsi atleidžiama iš teisėjo pareigų, bet mantijos taip ir nenusivilko. Nors Teisėjų taryba ir buvo patarusi prezidentui Valdui Adamkui ją atleisti, išgirdusi apie gresiantį atleidimą V. Jurkštienė persigalvojo ir atsiėmė pareiškimą. Vėliau savo pačios prašymu ji buvo perkelta į Pasvalio rajono apylinkės teismą ir čia dirba iki šiol.
Neseniai Teisėjų taryba sulaukė skundo, kad teisėja V. Jurkštienė procesinį dokumentą esanti surašiusi atgaline data ir padariusi kitų procesinių pažeidimų.
Teisėjų taryba nutarė pavesti Panevėžio apygardos teismo pirmininkui Valdui Petrui Meidui atlikti V. Jurkštienės veiklos patikrinimą ir iki balandžio 22 dienos pateikti duomenis.
Beje, 2007 metais V. Jurkštienė buvo pakliuvusi ir į dar vieną nemalonią situaciją. Persirikiuodamas į kitą eismo juostą, jos automobilį kliudė kitas vairuotojas. Nesulaukusi policijos, V. Jurkštienė iš įvykio vietos pasišalino. Už tai jai buvo surašytas protokolas. Tačiau teisėja nutarimą dėl galimo pažeidimo apskundė Vilniaus apygardos adminstraciniam teismui. Teismas, remdamasis Teismų įstatymu, kad teisėjas turi imunitetą, visą medžiagą perdavė Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.
Barzdota teisėjos byla
Kol kas neaišku, kada bus galutinai įvertinti buvusios Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjos A. Šimaitienės veiksmai. Nuo šio teismo teisėjos pareigų ji nušalinta nuo 2006 metų, jos įgaliojimai iki šiol yra sustabdyti.
A. Šimaitienės bylą dar kartą turės nagrinėti Apeliacinis teismas. Praėjusių metų birželį buvusi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja A. Šimaitienė ir šio teismo posėdžių sekretorė Jolanta Rutkauskienė buvo Apeliacinio teismo išteisintos dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumento klastojimo.
Abiejų moterų veikla specialiosios tarnybos buvo susidomėjusios po to, kai buvo įtartinai greitai išnagrinėta byla dėl buto privatizavimo. Pasirodė, kad A. Šimaitienės priimtame sprendime buvo įrašytas teismo posėdyje iš tiesų nedalyvavęs asmuo.
Kauno apygardos teismo kolegija 2009 metų gegužę nusprendė buvusiai teisėjai A. Šimaitienei ir sekretorei J. Rutkauskienei baudžiamąją bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Bet po to Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo prokuroro skundo esminių argumentų. Kaip teigiama Aukščiausiojo Teismo nutartyje, prokuroro apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas teisėją, nevertino vienos svarbios bylos aplinkybės: sprendime, kurio suklastojimu ji ir sekretorė buvo kaltinamos, įrašytos melagingos žinios apie bylos pareiškėjos kreipimąsi dėl nuomojamo buto privatizavimo. Tokių duomenų byloje nebuvo.
Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ
