Vilniuje gyvena per pusę milijono žmonių. Iš jų apie 16,5 proc. sudaro lenkų tautybės žmonės, dar 12 proc. vilniečių save laiko rusais. Sparčiai besikeičiantis geopolitinis kontekstas Lietuvos kaimynystėje iš visų valstybiškai mąstančių politikų reikalauja rimtai peržiūrėti tautinių mažumų problemas ir įgyvendinti jų sprendimus.
Gruodžio 4 dieną Vilniaus socialdemokratų iniciatyva prie diskusijos „Tautinės mažumos Vilniuje: integracijos pavyzdys ar visuomenės atstumtieji?“ stalo sėdo įvairių profesijų ir amžiaus žmonės: Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinis veikėjas, užsienio reikalų ministro patarėjas Darius Skusevičius, socialinių mokslų daktaras Adas Jakubauskas, politologas ir istorikas Imantas Melianas, Tautinių bendrijų namų atstovas Vilius Mikulėnas, kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą Valentin Gavrilov, tautinių mažumų ir bendrijų lyderiai.
Besigilindami į subtilius tautiškumo aspektus, diskusijos dalyviai atrado galiojančių stereotipų dėsningumus, kaip vieną iš problemų įvardijo kai kurių žiniasklaidos priemonių skleidžiamą neigiamą informaciją, priešinančią nuo amžių Vilniuje gyvenančias tautas, sklandančius įvairius mitus. Lenkų atstovai pažymėjo, kad ilgus metus nėra sprendžiamos pavardžių rašymo, nevaržomo gimtosios kalbos vartojimo viešajame gyvenime problemos ir t.t.
„Mums reikia keisti Lietuvos suvokimo formulę. Turėtume atsiminti Vilniaus krašto istoriją įvairiuose istorijos vingiuose. Jei norime, kad nebūtų įtampų, turime priimti Lietuvos karūną su jos brangaakmeniais - daugiatautiškumu, tame tarpe ir lenkiškumu, šimtametėmis tradicijomis, kultūra ir religija“,- sakė I. Melianas. Pasak I. Meliano, kuris pats yra lenkų tautybės lietuvis, atėjo laikas išgirsti Lietuvos kitataučius Vilniaus krašte, jų reikalai ilgai buvo nepelnytai užmiršti.
D. Skusevičius pasakojo apie politinę padėtį Šalčininkų rajone, jau daugelį metų iš eilės į valdžią vietos gyventojų renkamą Lietuvos lenkų rinkimų akciją. Pasak D. Skusevičiaus, minėta politinė jėga rinkimuose naudoja administracinius resursus ir galias, žmonės bijo balsuoti už kitų partijų kandidatus.
„Tačiau baimė po truputį blėsta. Rajone daugėja išsimokslinusių, jaunų žmonių, kurie supranta, kad balsavimas yra slaptas ir niekas nesužinos, koks buvo balsavusio apsisprendimas. Be to, šiuo metu dėmesys Šalčininkų rajonui didėja, kelis kartus čia lankėsi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Rajonui reikia kitokios valdžios, reikia rinkti kitų politinių jėgų kandidatus“, - akcentavo D. Skusevičius.
„Statistinis lietuvis lenkus tapatina su Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Tiek Vilniaus rajono, tiek Šalčininkų kraštuose štai jau 25 metai dominuoja ši partija. Nėra pokyčių, žmonės tampa apolitiški, netiki pokyčiais“, - sakė Tautinių bendrijų namų atstovas V. Mikulėnas.
Diskusijos dalyviai išreiškė nusivylimą, kad iki šiol didžiosios politinės partijos skiria per mažai dėmesio tautinėms mažumoms. O tai yra naudinga Lietuvai nedraugiškoms užsienio valstybėms, politiniams marginalams ir, kaip pažymėjo vienas iš svečių, - tomaševskiams, kurie manipuliuoja tautinėmis mažumomis.
V. Mikulėnas taip akcentavo, kad 2010 metais panaikinus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neliko kam rūpintis tautybių politika ir tautinių mažumų klausimais. Šios įstaigos panaikinimas sužlugdė ir taip neskaitlingas tautinių bendrijų sekmadienines mokyklėles. Pasidžiaugta, kad dabartinės Vyriausybės iniciatyva ši institucija nuo 2015 m. liepos 1 d. bus atkurta.
Kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą V. Gavrilov pabrėžė, kad šiuo metu Vilniuje gyvenantys kitataučiai jau visai kitaip žiūri į tautiškumo klausimus. Jie puikiai kalba valstybine kalba, noriai bendrauja ir bendradarbiauja.
„Visų tautybių žmonių norai yra vienodi - turėti darbą, leisti vaikus į mokyklą. Turime naikinti stereotipus, kalbėtis. Yra daug žmonių, kurie laukia dėmesio, kalbėjimosi jų pačių kalba. Mažiau susipriešinimo, daugiau - bendravimo“, - sakė V. Gavrilov.
Anot politiko, daugiatautiškumas - Vilniaus miesto vertybė ir savastis. Jis kvietė tuo džiaugtis ir tęsti visų tautų konstruktyvų dialogą, nes tautinės mažumos Vilniuje - tiltas tarp Lietuvos ir užsienio šalių žmonių. Diskusijos metu karštai ginčytasi dėl pavardžių rašymo, iškabų lenkų kalba naudojimo turizmo, prekybos ir paslaugų sektoriuose ir kt.
Vilniaus socialdemokratų pirmininkas, Seimo narys Juras Požela pažymėjo, kad kuo didesnis demokratijos lygis, tuo daugiau teisių turi tautinės mažumos.
„Judėjimas į tolerancijos pusę yra, tačiau viskam reikia laiko ir daugiau atvirų pokalbių, nes šiandien politikai daro didelę klaidą, nespręsdami opių tautinių mažumų klausimų. Tuo pasinaudoja įvairios politinės jėgos, kiršindamos ir skaldydamos visuomenę. Turime sukurti informacinę erdvę bendravimui su tautinių mažumų bendruomenėmis, skirti reikiamą dėmesį viešajam informavimui“, - teigė J. Požela.
Pasak politiko, tokiose diskusijose visų pirma turėtų aktyviai dalyvauti savivaldybės atstovai, kurie tiesiogiai savo veikloje susiduria su tautinėmis mažumomis. Jiems dalyvavimas diskusijose leistų labiau suprasti tautinių mažumų problemas, lūkesčius. Ir svarbiausia – padėtų nugalėti baimės jausmą, kurį neretai sukelia tautinių mažumų buvimas jų veiklos aplinkoje.
Diskusija, kurią surengė Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyrius, tapo pirmuoju panašaus pobūdžio renginiu, organizuotu vienos iš trijų svarbiausių politinių partijų.
