Tatuiruočių meistrai ir auskarų vėrėjai būgštauja, kad netrukus ne tik liks be darbo, bet ir ištuštintomis piniginėmis. Taip esą atsitiks įsigaliojus naujam reikalavimui registruoti klientus, skelbia "Klaipėda".
Kyla pavojus užsikrėsti
Gruodžio 1-ąją įsigalios higienos norma, pagal kurią tatuiravimo, ilgalaikio makiažo ir papuošalų vėrimo meistrai specialiame žurnale privalės kaupti asmeninę klientų informaciją – vardą, pavardę, amžių, paslaugos pavadinimą ir jos atlikimo datą.
Žurnale turės pasirašyti ir klientas, ir paslaugą atlikęs specialistas.
Taip bus siekiama apsaugoti žmones nuo nekokybiškos paslaugos.
Darant tatuiruotę, ilgalaikį makiažą ar veriant auskarą pažeidžiama oda arba gleivinė, todėl kyla pavojus užsikrėsti ŽIV, hepatitais B ir C bei kitomis virusinėmis ir bakterinėmis ligomis.
Taip pat šioms procedūroms gali būti naudojamos medžiagos, galinčios sukelti alergiją arba tam tikrų sveikatos sutrikimų paūmėjimą.
Pasak Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Saugos kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Veslavos Golnis, ypatingo pavojaus grupei priskiriami sutrikusį kraujo krešumą turintys, diabetu sergantys ar dėl nusilpusio imuniteto kenčiantys žmonės.
„Gavusiam netinkamą paslaugą klientui bus paprasčiau įrodyti, kad būtent šiame salone ir būtent šis meistras padarė jam tatuiruotę ar įvėrė auskarą, ir kreiptis dėl žalos atlyginimo“, – aiškino ji.
Įstatyme – spraga
Klaipėdietis Timuras Gembickis, vienas Profesionalių tatuiravimo meistrų asociacijos įkūrėjų, naująją higienos normą įteisinsiantį įstatymo pakeitimą pavadino mirties nuosprendžiu savo verslui.
T.Gembickio nuomone, ne visi žmonės nori viešinti asmeninę informaciją – kai kurie į jo ir kito tatuiravimo meistro Danieliaus Djačkovo įkurtą saloną atėję žmonės dažniausiai nori likti nežinomi.
Pasak klaipėdiečio, nuostoliai – ne tiek svarbu, svarbiausia, jog atsiras norinčiųjų piktnaudžiauti akivaizdžia spraga šiame įstatyme.
„Žalos atlyginimo pradės reikalauti ir tie, kurie jau serga per kraują plintančiomis ligomis ar užsikrėtė po tatuiravimo. Šiais laikais daug aferistų, norinčių lengvai pasipelnyti. Kaip nuo jų apsidrausti?“ – kalbėjo meistras. Esą užsienyje į saloną atėję klientai atsineša pažymą apie savo sveikatos būklę, tačiau Lietuvoje, jo manymu, įmanoma apeiti ir tokią tvarką.
„Puikiai žinome, kad pereiti medicininę komisiją pas mus galima už pusšimtį litų. Įdedi kupiūrą į kortelę ir niekas tavęs netikrina – pasirašo, ir tiek“, – sakė tatuiruočių meistras.
Turi žinoti apie pasekmes
Šiuo savo nerimu meistras buvo pasidalinęs su Valstybine visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, buvo nuvykęs į susitikimą su jos atstovais.
„Jie žadėjo apsvarstyti mūsų rekomendacijas, tačiau neseniai gavau įstatymo projektą – jis liko nepakeistas“, – apgailestavo T.Gembickis.
Projektą ruošusi V.Golnis dienraščiui aiškino, kad jos atstovaujama tarnyba jokių pastabų iš Profesionalių tatuiravimo meistrų asociacijos nesulaukė.
„Ši higienos norma buvo ruošiama remiantis kitų šalių patirtimi. Jose viskas dar griežčiau – ten rekomenduojama ne tik nurodyti savo vardą ir pavardę, bet ir pateikti informaciją apie sveikatos būklę, persirgtas ligas. Klientas taip pat turi užpildyti sutikimo formą, kurioje nurodo, kad žino apie visas galimas neigiamas procedūros pasekmes“, – pasakojo V.Golnis.
Kodėl panaši tvarka, galėjusi tapti tatuiravimo meistrų apsidraudimu, nebuvo įtraukta į Lietuvos higienos normą, specialistė neatsakė.
Precedentų nebuvo
Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Švedijoje bei kitose Europos šalyse stažavęsis T.Gembickis sakė, kad pagrindo nerimauti dėl klientų sveikatos nėra. Per dešimtį darbo metų jam neteko susidurti su atvejais, kai klientai jo darbu būtų nepatenkinti ar tikintų jo salone užsikrėtę ligomis.
„Dirbame švariai ir legaliai – turime visus leidimus, visi įrankiai kruopščiai sterilizuojami, naudojame vienkartines pirštines ir geriausias priemones. Kam reikia gaišti mūsų laiką, baidyti klientus ir vilioti piktavalius?“ – klausė T.Gembickis. Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo direktorius Bronius Pliuškys teigė nepamenantis atvejų, kad būtų kilęs įtarimas, jog žmogus per kraują plintančia liga užsikrėtė tatuiravimo procedūros metu.
„Neneigsiu, tikimybė užsikrėsti tikrai yra – juk ne šiaip sau pagal Europos Sąjungos direktyvas tatuiruotę pasidaręs žmogus pusę metų negali būti kraujo donoru. Tačiau kalbant apie grėsmę, reikėtų atskirti, kur daroma tatuiruotė – normaliame salone ar kokiame rūsyje“, – įsitikinęs B.Pliuškys.
Tatuiruotojo T.Gembickio nuomone, nelegaliai tatuiruotes darantys klaipėdiečiai bet kokiu atveju nepildys jokių žurnalų, nors tikimybė užsikrėsti pas tokius „specialistus“ tikrai yra.
Gali nesutikti
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė „Klaipėdai“ sakė, kad nauja higienos norma teisiniams aktams neprieštarauja, nes informacija apie klientus kaupiama teisėtais tikslais.
Tačiau pilietis gali pasinaudoti asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo išlyga, leidžiančia nesutikti, kad būtų kaupiami jo asmeniniai duomenys. Tokiu atveju nebūtų teikiama ir tatuiravimo ar auskarų vėrimo paslauga. Uostamiesčio kūno puošybos studijos „Kofi“ administratorė Virginija Donėlienė teigė, kad salone savanoriška klientų registracija vyksta jau ne pirmus metus.
„Užsirašome kliento vardą ir pavardę, taip pat laiką, kada buvo atlikta procedūra. Jei įsitikiname, kad klientas tikrai auskarą vėrėsi pas mus, priežiūros procedūras, auskarų keitimą atliekame nemokamai. Duomenis kaupiame tik dėl šių priežasčių“, – tikino V.Donėlienė.
Esą savo duomenų nesutinkantiems duoti klientams procedūra tiesiog nebūtų atliekama. T.Gembickis įsitikinęs, kad dalis tokių žmonių pagalbos gali bandyti ieškoti nelegaliuose salonuose, kur tikimybė užsikrėsti ligomis – keliskart didesnė.
Arnoldas Remeika
