Du sūnelius - Domą ir Nedą - auginanti dainininkė Taja po dvejų metų “atostogų” išleido trečiąjį savo albumą “Lopšinės” ir grįžo į sceną. Tačiau per tą laiką šou verslas kiek pasikeitė... “Dabar prodiuseriai užsakovams siūlo “paketus”, - nusijuokė Taja.
- Kurį laiką buvai pasitraukusi iš scenos, turėjai gerą progą pažvelgti į šou pasaulį iš šalies. Ką pastebėjai?
- Mane labai nudžiugino “Dainų dainos” konkursas. Renginio kokybė jau buvo panašesnė į užsienio, mažiau pasiskirstymo į grupes. Dabar prodiuseriai ir vadybininkai vykdo “akcijas” ir užsakovams siūlo vadinamuosius “paketus” - vieną atlikėją “imi”, kitas - su nuolaida. Dėl to atsiranda tam tikrų savų ratų, mažiau koncertų. Labai svarbu, su kuo dirbi.
- Scenoje tu kitokia negu daugelis atlikėjų - rami, romantiška, svajinga. Sąmoningai kuri geros mergaitės įvaizdį, ar tai nutiko natūraliai?
- Šis įvaizdis prilipo po dainos “Angelas baltas”. Visi pradėjo mane įsivaizduoti būtent tokią, ir ką nors keisti dabar jau atrodo per daug drastiška. Per pirmąją fotosesiją rinkomės sukneles, įdomesnius sijonus, ir tas įvaizdis išliko iki šiol. Man jis tinka, nes rengiuosi taip, kad jausčiausi patogiai, pati sau atrodyčiau gražiai. Esu gana savikritiška.
- Ar niekad nebuvo minčių arba prodiuserių pasiūlymų geriau rinktis akį rėžiantį įvaizdį, atviresnius drabužius?
- Buvo įvairių svarstymų. Iš pradžių visai nežinojau, kaip turėčiau atrodyti scenoje, kuo vilkėti - daug padėjo vadybininkė, leidėjai. Bet kai susiformavo šis įvaizdis, bet koks išsišokimas būtų atrodęs labai vulgarus ir neskoningas, todėl nusprendėme nieko nebekeisti.
- O kasdieniniame gyvenime tau svarbu visada gerai atrodyti?
- Su kolegėmis dažnai diskutuojame šia tema. Kai kurios atlikėjos neišeina iš namų nepasidažiusios, nes tiki, kad visada turi būti pasitempusios, arba bijo, jog kas atpažins ir šnekės: “Mačiau tą dainininkę be makiažo - kaip baisiai atrodo.” Aš asmeniškai visai nesidažau. Tada ir žmonės mažiau atpažįsta, ir pati laisviau jaučiuosi. Man patinka, kai gerbėjai per koncertą dainuoja kartu su manimi, bet kai leidžiu laiką su šeima, kitų dėmesio vengiu. Be to, turiu tamsius plaukus, ryškius antakius, todėl dažytis kasdien nebūtina.
- Esi minėjusi, kad norėtum dar poros vaikų. Kaip manai, ar jiems gyventi didelėje šeimoje geriau?
- Be abejo. Matau, kaip abu mano sūnūs džiaugiasi, kad turi vienas kitą. Pirmasis gal net per ilgai užsibuvo vienas - kartais matau, kad trūksta komandinio bendravimo įgūdžių. Svarstau, gal reikėtų jį leisti į futbolo ar kito komandinio žaidimo treniruotes.
- Geriausias laikas kurti yra...
- Vienareikšmiškai - naktis. Kaip sakė pažįstamas fotografas, tada yra “švarus eteris”. Jokių skambučių, triukšmo, nerimo...
- Kūryba - geriausias vaistas nuo nemigos?
- Geriausias vaistas nuo nemigos yra nuovargis. (Juokiasi.) Man dar užmigti labai padeda, jeigu įsivaizduoju lauką, pilną didelių raudonų aguonų. Kažkada tokį lauką pamačiau važiuodama, sustojau jame pasivaikščioti. Buvo taip gražu, kad įspūdis išliko iki šiol.
Vaida TOMKEVIČIŪTĖ
Parengta pagal "Vakaro žinių" priedą "Geras!"
