Nors tai geresnė prognozė, negu paskelbta kovą, praėjus kelioms savaitėms nuo karo Ukrainoje pradžios, toliau išlaikome prielaidą, kad antrą ir trečią ketvirčiais Lietuvos ekonomikos pokyčiai bus neigiami – t. y. ekonomika vadinamosios techninės recesijos neišvengs. Apskritai pasaulio ekonomikos padėtis prastėja, ir artimiausi keli ketvirčiai bus nelengvi. Šias ir kitas SEB grupės ekonomistų išsamias įžvalgas galite rasti antradienį paskelbtuose leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.
„Nordic Outlook“ leidinį galite rasti čia, o „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ 78 numerį – čia.
Kovo mėnesio ekonominiai duomenys parodė, kad karas Ukrainoje tokios greitos sumaišties, kokia buvo prasidėjus COVID-19 pandemijai, Lietuvos ekonomikai nesukėlė. Visgi mūsų šalies ekonominiai ryšiai su Rusija ir Baltarusija nebuvo silpni, ir jie turės sparčiai trūkinėti, o tai darys neigiamą įtaką, kuri dar labiau bus pastebima artimiausiais mėnesiais. Tačiau galima pakartoti, kad galutinis rezultatas labai priklausys nuo pačių įmonių gebėjimo rasti naujų tiekėjų ir pirkėjų ir nuo to, kaip bus laikomasi jau įvestų ir būsimų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai.
Pirmą ketvirtį vėl nustebino Lietuvos pramonės gamybos mastas, tačiau labai tikėtina, kad balandžio ir gegužės rezultatai bus kuklesni. Balandį veiklą sustabdė trąšų gamintoja „Lifosa“, o gegužę ir birželį dėl kapitalinio remonto nedirbs naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“. Taip pat tokio augimo, kokį rodė anksčiau, antrą ketvirtį nebepakartos baldų, metalo dirbinių, mašinų dalių gamintojai. Tačiau suprantame, kad yra įmonių, kurių prekės ar paslaugos vidaus ir eksporto rinkose konkuravo su Rusijos ar Baltarusijos prekėmis ir paslaugomis, todėl mažesnė konkurencija daro ir teigiamą įtaką užsakymams.
Dar kartą padidinta šių metų infliacijos Lietuvoje prognozė
Žmonėms kur kas akivaizdesnė karo Ukrainoje įtaka prekių ir paslaugų kainų infliacijai. Metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą Lietuvoje balandį buvo 16,8 proc. ir toliau viršijo mūsų ir rinkos prognozę. Pagal infliacijos dydį Lietuvą lenkė tik Estija. Balandį ypač augo maisto prekių kainos – metinis jų pokytis jau buvo didesnis negu 20 procentų. Grynoji infliacija, neapimanti energetinių išteklių ir maisto produktų kainų, balandį buvo 9,1 procento. Tai rodo, kad verslas sparčiai perkelia padidėjusias energetinių ir kitų produktų išlaidas į galutinę produktų ir paslaugų kainą. Panašu, kad tas procesas, kai prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai, norėdami užbėgti augančioms sąnaudoms už akių, stengiasi sparčiai didinti paslaugų kainą, dar tęsis. Perkėlimą palengvina tai, kad prekių ir paslaugų paklausa iki šiol buvo didelė ir mažai reagavo į padidėjusias kainas.
Gegužę ir birželį mėnesinė infliacija bus šiek tiek didesnė negu ankstesniais metais, o metinė infliacija svyruos ties 17 procentų. Tačiau nuo liepos 1 dienos bus dar vienas mėnesinės infliacijos šuolis dėl maždaug 40 proc. padidėsiančios elektros ir gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams. Visgi tos subsidijos bus mokamos tik antrą šių metų pusmetį ir, jeigu elektros ir dujų kainos tarptautinėje rinkoje nemažės, o valstybė tokių pat pagalbos priemonių nepratęs, dar vienas išlaidų šuolis gyventojams gali būti kitų metų sausio 1 dieną. Todėl neišvengiamai tenka didinti vidutinės metinės infliacijos 2022 metais prognozę iki 14,7 proc., kitiems metams – iki 3,8 procento.
Darbo rinka kaip visada, šiek tiek atsilikdama, rodo ekonominę padėtį, todėl reikėtų atsargiai žiūrėti į tebemažėjantį nedarbo lygį ir tikėtis, kad taip tęsis ir toliau. Prognozuojame, kad vidutinis nedarbo lygis šiais metais sumažės nuo 7,1 iki 6,8 proc., bet 2023 metais padidės iki 6,9 procento. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius didės 9 proc., o 2023 metais augs 6,5 procento. Darbo užmokestis po mokesčių augs sparčiau dėl jau padidėjusio ir dar nuo liepos 1 dienos didėsiančio neapmokestinamųjų pajamų dydžio.
Visus tris šių metų mėnesius namų ūkių indėlių mėnesinis pokytis buvo neigiamas. Tai aiškiai rodo, kad gyventojų vartojimo išlaidos augo sparčiau negu pajamos, ir tam didžiausią įtaką darė sparti importuojamų prekių kainų infliacija. Taip pat panašu, kad gyventojai buvo linkę leisti per pandemiją sukauptas santaupas, ir sparti infliacija neskatino jų taupyti. Tačiau tai negalės tęstis ilgai, ir gyventojų realiojo vartojimo pokyčiai artimiausius ketvirčius veikiausiai bus neigiami.
Centriniai bankai artimiausiais mėnesiais sparčiai didins bazinę palūkanų normą
Pasaulio ekonomikos padėtis pastaraisiais mėnesiais prastėja. Tam įtakos turi ne tik karas Ukrainoje, dėl kurio infliacija pasaulyje dar paspartėjo, bet ir Kinijos nenoras atsisakyti nulinės COVID-19 tolerancijos strategijos. Visa tai dar labiau jaukia ir taip sutrūkinėjusias tiekimo grandines. Nepaisydami prastesnių ekonomikos augimo prognozių, daugelis centrinių bankų didina ir didins bazinę palūkanų normą. Tokiose šalyse kaip JAV, kur darbo rinka įkaitusi ir namų ūkių vartojimas vis dar auga sparčiai, didėja rizika, kad, jeigu centrinis bankas lėtai kels palūkanų normą ir vėluos su kitais sprendimais, lūkesčiai dėl infliacijos dar labiau augs. Beje, didėja ir rizika, kad centriniams bankams didinant bazinę palūkanų normą ir taip kovojant su infliacija, valdžios politika bus priešinga – skatinamoji.
SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais euro zonos BVP augs 2,1 proc., o kitąmet – 2,8 procento. Antrą ir trečią ketvirčiais ūkio plėtros rezultatai turėtų būti silpniausi šiais metais, o neigiamą įtaką augimui darys ir sparti infliacija, kuri gerokai viršys namų ūkių pajamų augimo tempą. Šiemet euro zonoje vidutinė metinė infliacija turėtų būti 7,4 proc., kitąmet – 3 procentai. Europos Centrinis Bankas palūkanų normą turėtų didinti jau liepą, ir šiemet bei kitąmet pamatysime po tris palūkanų už kreditų įstaigų laikomus indėlius Centriniame Banke normos didinimo etapus. Kitų metų pabaigoje ši palūkanų norma turėtų siekti 1 procentą.
Šių metų BVP augimo JAV prognozė buvo sumažinta iki 2,6, o kitų metų – iki 1,7 procento. Įvairūs rodikliai ir apklausos rodo, kad namų ūkių vartojimo augimas turėtų lėtėti, o tam įtaką, nepaisant per pandemiją sukauptų santaupų, darys liekanti didelė infliacija. Ji šiais metais JAV turėtų būti 7,5 proc., kitąmet – mažėti iki 4,2 procento. SEB ekonomistai prognozuoja, kad JAV centrinis bankas šiemet sparčiai didins bazinę palūkanų normą, ir metų pabaigoje ji nuo dabartinio 1 proc. pasieks 3 proc., o kitų metų pabaigoje palūkanų norma bus 3,5 procento. Nors JAV doleris ir taip jau sustiprėjo euro atžvilgiu, tačiau tai, kad JAV palūkanos didės sparčiau negu euro zonoje ir tai, kad euro zonos ekonomika yra labiau pažeidžiama dėl karo Ukrainoje, veikiausia lems, kad euras dar pigs iki 1,02 JAV dolerio už eurą šiais metais. Visgi kitąmet tikimasi euro stiprėjimo JAV dolerio atžvilgiu.
Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas
