Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo nariai Algirdas Sysas ir Viktoras Pranckietis.
Pone Sysai, jūs esate vienas tų žmonių, kurie tai vadina istorijos perrašymu. Gal galite argumentuoti savo poziciją?
A. Sysas: Tuo metu jokių faktinių vadovų nebuvo. Buvo Aukščiausioji Taryba, kuri buvo išrinkta vasario 24 dieną, kovo 10-ą pradėjo posėdžiauti, gerbiamas Landsbergis buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos pirmininku ir pagal laikiną įstatymą atliko tas funkcijas. Noras pavadinti Aukščiausiąją Tarybą Atkuriamuoju Seimu jau praėjo, dabar norime pakeisti faktinį statusą, kuris buvo gerbiamo Landsbergio.
Aš manau, kad žmonės gerbia ir myli, vieni gal nekenčia gerbiamo Landsbergio už tai, ką jis padarė. Jis į istoriją įėjo, jis tikrai buvo Lietuvos vadovas tuo laikotarpiu, nes mes kito neturėjome. Bet kam reikia būtinai perrašyti, aš šito niekaip negaliu suprasti, ir kokias čia skolas reikia grąžinti nežinau. Aš asmeniškai neskolingas gerbiamam Landsbergiui, gal ponas Pranckietis turi kažkokią skolą ir turi atiduoti. Gerbkime žmogų už tai, ką jis padarė, koks jis buvo.
Kiekvieną kartą – aš jau vadinu tai lėtine liga – kai tik artėja sesijos pabaiga, tai tada arba pradedama kalbėti arba kas nors teikia pasiūlymą. Simptomatiškai – per paskutinį posėdį. Jeigu jau dauguma gerbia, myli ir nori įteisinti Vytauto Landsbergio tokį statusą, tai taip nedaroma kaip buvo pasielgta šiandien.
Pirmiausia, apie tai nebuvo diskutuota su opozicija, nesitarta, įtraukta į paskutinį posėdį, leista užduoti klausimus tik konservatoriams, po to padaryta pertrauka prieš balsavimą, nors pagal patvirtintą darbotvarkę jokio balsavimo neturi būti. Toks negražus politinis buldozeris. Jeigu tikrai gerbiame žmogų, tai taip nedarome. Tai reikėjo daryti sesijos pradžioje, per sesiją viską padaryti. Tokios karčios piliulės lieka burnoje.
Pone Pranckieti, gal galėtumėte atsakyti kam to reikia? Kas nuo to pasikeis, jei V. Landsbergiui bus suteiktas valstybės vadovo statusas?
V. Pranckietis: Manau, kad tiesiog būtų išspręstas klausimas, kuris tiek metų yra tęsiamas. Tikrai buvo galima išspręsti tai anksčiau, kaip padarė estai, kaip padarė latviai. Bet šiandien yra ta galimybė, yra galimybė suteikti ir vieną kartą pripažinti tokį statusą, kokiame jis buvo.
O kalbant apie konstitucingumą, tai turbūt turėtume kalbėti ir apie tai, kad tuo metu, kai jis vadovavo Aukščiausiai Tarybai, šita Konstitucija, kurią turime nuo 1992 metų negaliojo. Formaliuoju laikotarpiu jis galėjo netgi būti registruojamas Prezidentu <...> taip kaip buvo Aleksandras Stulginskis, vadovaudamas Seimui. Lygiai taip pat ir Vytautas Landsbergis.
Nieko mes čia turbūt nenustebintume ir visi suprantame, kad jis buvo tas vadovas. Paliudijant tą istorinį faktą, galėtume kalbėti ir parašyti dokumentuose, kuriuos mūsų valioje yra šiandien parašyti.
Pone Sysai, jūs užsiminėte, kad V. Landsbergis tuo metu buvo tiesiog Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas. Kas tuo metu, jūsų požiūriu, buvo valstybės vadovas? Ar valstybė buvo be vadovo?
A. Sysas: Mes turėjome Aukščiausiosios Tarybos pirmininką, kuris atliko funkcijas, parašytas laikinajame įstatyme ir tuo vadovavosi <...> Aš nesuprantu koks tikslas pakeisti pavadinimą. Jis buvo faktinis vadovas ir jis tas funkcijas puikiai atliko. Šlovė jam, garbė, galbūt ir paminklai stovės savu laiku, bet keisti istorijos nereikėtų.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
