Įtampa tarp Švedijos ir musulmoniškų šalių padidėjo po kelių protestų, kurių metu buvo deginamas ar kitaip išniekinamas Koranas.
„Žmonės, turintys labai silpnus ryšius su Švedija, neturėtų turėti galimybės atvykti į Švediją daryti nusikaltimų“, – spaudos konferencijoje sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. Jis pridūrė, kad oficialaus sprendimo sustiprinti pasienio kontrolę tikimasi ketvirtadienį.
Pirmadienį du irakiečiai, Salwanas Momika ir Salwanas Najemas, per protestą prie Švedijos parlamento degino musulmonų šventraštį.
Anksčiau jie panašius protestus surengė prie Stokholmo pagrindinės mečetės ir Irako ambasados.
Abu incidentai daug kur sukėlė pasipiktinimą ir pasmerkimą. Po jų Irake protestuotojai du kartus šturmavo Švedijos ambasadą Bagdade; antruoju atveju ambasados komplekse buvo sukeltas gaisras.
Praėjusią savaitę Švedija nurodė 15 vyriausybės institucijų, įskaitant ginkluotąsias pajėgas, kelias teisėsaugos institucijas ir mokesčių inspekciją, sustiprinti kovos su terorizmu veiksmus.
Teisingumo ministras Gunnaras Strommeris sakė, kad sustiprinta pasienio kontrolė susijusi su vadinamąja vidaus sienų kontrole, t. y. asmenų, vykstančių į Švediją iš kitų Šengeno valstybių, tikrinimu prie sienos.
„Vidinių sienų kontrolė leidžia mums nustatyti atvykstančius keliautojus, galinčius kelti grėsmę mūsų saugumui“, – žurnalistams sakė G. Strommeris.
2022 metų gegužę Švedija, remdamasi pablogėjusia saugumo padėtimi, atnaujino vidaus sienų kontrolę pagal bendruosius Europos Sąjungos teisės aktus.
G. Strommeris taip pat pažymėjo, kad antradienį įsigaliojo nauji Švedijos teisės aktai, kuriais policijai suteikiami platesni įgaliojimai atlikti patikrinimus Švedijos pasienyje, įskaitant transporto priemonių ir asmenų kratas.
„Tikslas – gerinti policijos darbą ir užkirsti kelią grėsmėms vidaus saugumui“, – sakė G. Strommeris.
Pirmadienį Džidoje įsikūrusi Islamo bendradarbiavimo organizacija (OIC) išreiškė nusivylimą Švedija ir Danija dėl to, kad jos nesiėmė veiksmų po Korano išniekinimo incidentų.
Švedijos vyriausybė pasmerkė išniekinimą, bet pabrėžė šalies konstitucijos ginamas žodžio ir susirinkimų laisves.
Vis dėlto antradienį U. Kristerssonas pakartojo, kad vyriausybė vertina Švedijos teisinę sistemą ir svarsto galimybę ją keisti.
„Tai būtų susiję su leidimų rengti viešus susirinkimus išdavimo proceso išplėtimu, kad būtų galima pažvelgti į platesnę saugumo perspektyvą“, – sakė vyriausybės vadovas.
Savaitgalį Danija taip pat paskelbė, kad ieškos teisinių priemonių, kaip tam tikromis aplinkybėmis sustabdyti protestus, kurių metu deginami šventieji tekstai.
