Per pirmąjį 2026 m. ketvirtį dalis lietuvių pasinaudojo pensijų reformos suteikta galimybe atsiimti sukauptas lėšas.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) skaičiavimu, lėšas atsiėmė apie 500 tūkst. gyventojų. Tuo metu pensijai toliau kaupia apie 857 tūkst. lietuvių.
„Sodra“ primena, kad prašymus pasitraukti iš pensijų kaupimo pateikusių žmonių sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervedami į banko sąskaitas, o valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta pensijų apskaitos vienetais, kurie padidins būsimą pensiją.
Tiesa, kada pinigai bus išmokėti priklauso nuo to, kada gyventojas pateiks prašymą.
Kam pensijų pinigus perves liepą?
„Sodra“ informuoja, kad pensijų kaupimo bendrovės prašymus pasitraukti iš sistemos nagrinėja pagal ketvirčius.
Paprastai tariant, sprendimas priimamas pasibaigus ketvirčiui, o pinigai pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų.
„Pavyzdžiui, jei žmogus pateikė prašymą pasitraukti iš kaupimo 2026 m. sausio 19 d., pensijų kaupimo bendrovė sprendimą priims pasibaigus ketvirčiui – po kovo 31 d., o pinigus į žmogaus sąskaitą perves iki 2026 m. balandžio 15 d.“ – nurodė „Sodros“ atstovai.
Taigi, norintys sulaukti pinigų liepą turėtų suskubti ir per likusias birželio dienas užpildyti prašymą.
Praleidus birželio 30 d. terminą ir pateikus prašymą liepos mėnesį, pinigai bus išmokami anksčiausiai spalį.
„Sodra“ primena, kad jei žmogus nutraukia kaupimą pereinamuoju laikotarpiu, tai yra nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., asmens sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervesti į banko sąskaitą. Jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų nuo šios sumos nebus.
Tiesa, kiek tiksliai pinigų bus pervesta gyventojams, priklausys nuo to, kokia bus fonduose jiems priklausančių apskaitos vienetų vertė.
Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais. Tai padidins būsimą žmogaus senatvės pensiją.
Kaip apskaičiuojami apskaitos vienetai?
„Sodra“ primena, kad per visą gyvenimą sukauptų apskaitos vienetų skaičius lemia senatvės pensijos dydį – kuo daugiau vienetų, tuo didesnė individuali pensijos dalis.
„Vienas pensijų apskaitos vienetas įgyjamas, kai per metus sumokama pensijų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, kurios lygios 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU)“ – komentavo „Sodros“ atstovai.
2026 metais VDU, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, siekia 2 312,15 euro. Tai reiškia, kad tokį atlyginimą per mėnesį gaunantis žmogus per metus uždirba 27 745,80 euro.
„Tuo metu pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 8,72 proc. Todėl per metus nuo tokio atlyginimo sumokama 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų.
Vadinasi, vienam pensijų apskaitos vienetui įgyti per metus reikia sumokėti 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų“, – skaičiuoja „Sodra“.
Taigi žmogui nusprendus baigti kaupimą antroje pakopoje, už jį mokėtos valstybės ir „Sodros“ įmokos sugrįš į „Sodrą“ ir bus paverstos jo pensijų apskaitos vienetais.
„Pavyzdžiui, jeigu į „Sodrą“ pervedama 5 000 eurų, ši suma padalijama iš 2 419,43 euro. Tokiu atveju žmogus papildomai įgyja 2,06 pensijų apskaitos vieneto, kurie vėliau padidins jo individualiąją pensijos dalį)“ – paaiškino „Sodros“ atstovai.
Pusė atsiimtų pinigų – vis dar sąskaitose
„Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė atkreipė dėmesį, kad daliai gyventojų atsiėmus sukauptas II pensijų pakopos lėšas beveik pusė šių pinigų nebuvo nei išleisti, nei investuoti, nei panaudoti ilgalaikiams tikslams.
Gegužės mėnesį gyventojų sąskaitose vis dar buvo likę apie 47 proc. atsiimtų pensijų lėšų, rodo „Luminor“ banko duomenys. Papildomai, apie 12 proc. visų atsiimtų pinigų buvo išgryninti.
„Dalis žmonių jau pasinaudojo galimybe atsiimti lėšas, tačiau tikėtina, kad nebuvo apsisprendę, ką su jomis daryti toliau. Todėl dabar pinigai guli einamojoje sąskaitoje ir praranda perkamąją galią – nuvertėja dėl paskutiniu metu augančios infliacijos. Finansų planavimo požiūriu tai vienas neefektyviausių sprendimų“, – sako L. Načajienė.
Ekspertė primena, kad II pakopos fondų ilgalaikė istorinė grąža siekia apie 7–9 proc. per metus. Todėl net keli mėnesiai, kai pinigai nėra investuojami, gali reikšti prarastą galimybę.
„Pavyzdžiui, jei vidutinę 6 tūkst. eurų sumą atsiėmęs žmogus ją toliau investuotų su 8 proc. metine grąža, vien per pirmuosius metus jo investicijos paaugtų apie 500 eurų. Įvertinus ir papildomas valstybės skatinamąsias įmokas, kurios per metus siekia 400 eurų, bendrai per metus vidutinis II pakopos lėšas atsiėmęs gyventojas praranda beveik 1 tūkst. eurų.
Žinoma, investicijų rezultatai nėra garantuoti ir rinkos gali svyruoti, tačiau šis pavyzdys parodo, kad neįdarbinti pinigai taip pat turi kainą“, – akcentuoja L. Načajienė.
Pasak jos, problema yra ne vien tai, kad žmonės atsiėmė pinigus. Daug didesnė rizika atsiranda tada, kai atsiimtos lėšos neturi plano.
„Jeigu pinigus išsiimame iš pensijų sistemos ir jų neinvestuojame, prarandame sudėtinių palūkanų efektą. Tai reiškia, kad ateityje mažėja ne tik pati sukaupta suma, bet ir grąža, kurią ši suma galėjo uždirbti per ateinančius metus ar dešimtmečius“, – pabrėžia banko ekspertė.
