Paklausta, ar anekdotuose išgarsinti suvalkiečių bruožai (esą šykštūs, taupūs, pirštai - tik į save) "išlenda" ir marijampoliečiams tuokiantis, savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Roma Grigienė, turinti keturiolikos metų darbo patirtį, šypsodamasi linksėjo galva ir pasakojo:
- Ypač tas taupumas, labiau panašus į apgalvotą apgaulę, pasireiškia, kai registruojame vadinamąją neiškilmingą santuoką. Tokios santuokos pas mus - penktadieniais, jos įkainotos 20 litų. Šeštadieniais registruojamos iškilmingos santuokos, už kurias mokestis - 80 litų. Nežinau, ar pareiškimus tuoktis pateikusiems sužadėtiniams nemokame išaiškinti, kas yra neiškilminga santuoka, ar jie tik apsimeta kažko nesupratę, bet vis dažniau penktadieniais pas mus atvyksta taip išsipusčiusių nuotakų, kad jų baltų pūstų suknelių šleifai velkasi per kelis kabinetus, o pati palyda grūste grūdasi nedideliame mano kabinete. Žinoma, kabinetas būna papuoštas gėlėmis, skamba muzika, nes suprantame, kad vestuvės žmogui - įsimintina diena, šventė, tačiau tada nebeaišku, kuo penktadienio santuokos skiriasi nuo šeštadienio. Negi tik didesne erdve salėje? Manau, kad jaunieji, pasirinkę neiškilmingą santuoką, neretai tiesiog siekia susitaupyti 60 litų arba sąmoningai apgaudinėja. Kita vertus, tuos sutaupytus pinigus jie labai greitai išleidžia, nes sakosi ilgiau (nuo penktadienio) galėsiantys švęsti. Vis dėlto penktadieniais išsipusčiusios nuotakos turėtų pagalvoti, kaip nejaukiai pasijunta kitos koridoriuje sutiktos jaunosios, pasirinkusios neiškilmingą santuoką ir susituokti atėjusios įprastais drabužiais.
- Ar provinciją jau pasiekė mada vestuvėms samdytis vedybų planuotoją, kaip įprasta Vilniuje, Kaune?
- Nors skelbiama, kad Marijampolėje gyvena nemažai praturtėjusių žmonių, mėgdžiojančių didmiesčių madas, tačiau vedybų planuotojų pas mus man dar neteko matyti. Jauniesiems vadovauja kuris nors iš palydos asmenų. Užtat prabangių limuzinų prie savivaldybės pastato jau būna vis dažniau. Pirmą kartą tokį reginį Marijampolėje buvo galima stebėti, kai tuokėsi tuomet buvęs labai garsus miesto verslininkas. (Vėliau - tapęs kaliniu - aut. past.) Paskui - bene dešimt metų tylos, o šiemet limuzinai šeštadieniais vėl pasirodo mūsų aikštėje. Grįžta jaunuoliai, užsidirbę užsienyje, ir organizuojasi labai iškilmingas vestuves - tarsi švęstų būsimo prabangaus gyvenimo startą.
- Gal į akis krenta Marijampolėje besituokiančiųjų apranga?
- Na, neturiu tokio tikslo stebėti, kaip kas apsirengę, tačiau atkreipiau dėmesį, kai neseniai viena jaunųjų pora per iškilmes akis slėpė po tamsiais akiniais (jie ypač nederėjo prie jaunosios baltos suknelės). Gal tai jų susikurtas įvaizdis, o gal - mažytė paslaptis siekiant neparodyti kurio nors paakyje labai netinkamu laiku atsiradusios mėlynės? Bet apskritai jaunimas laisvėja - tuokdamiesi kramto gumą, sukinėjasi, priverčia jais stebėtis, kai ilgokai neranda kišenėse žiedų ir "duodasi" aplinkui.
- Teko girdėti, kad pastaruoju metu pataisos namuose besituokiantys nuteistieji savo sąjungą su išrinktosiomis pažymi tik "zonoje" esančioje koplytėlėje - registruoja bažnytinę santuoką.
- Taip, tokia mada stebima tik šiemet. Po ceremonijos koplytėlėje jaunoji viena atvyksta pas mus ir tvarkosi reikiamus dokumentus. Kartais tokiai santuokai kyla pavojus: jaunikis gali vesti būdamas oficialiai neišsituokęs su ankstesniąja žmona. Mums šis faktas, registruojant naują santuoką, labai svarbus. Ir apskritai pastaruoju metu padaugėjo bažnytinių santuokų.
- Ar jums teko santuoką įregistruoti kieno nors namuose?
- Teko du kartus, bet tik dėl to, kad abiem atvejais vienas iš jaunųjų (iš tiesų - garbaus amžiaus žmonių) buvo mažai judantis ligonis. Įspūdingų santuokų - ore, vandenyje ar ant upės kranto - marijampoliečiai neorganizuoja. Gal mūsų žmonės konservatyvesni, praktiškesni, o gal tokiai, sakyčiau, reklamai, marijampoliečiai ryžtasi tik įsikūrę kuriame nors šalies didmiestyje.
- Gal per jūsų darbo patirtį buvę neblaivių jaunųjų, kuriuos reikėjo perspėti?
- Esu pastebėjusi įtartinai apsvaigusių akių, bet gal tai - iš laimės? Nustatinėti ir įrodinėti girtumą būtų problema. Šiaip noriu pabrėžti, kad ir šiais laikais besituokiantieji vis dėlto jaučia, jog santuokos įregistravimas - iškilmingas gyvenimo momentas.
- O kokiais vardais marijampoliečiai vadina savo atžalas?
- Šiemet populiariausi vardai pas mus buvo Lukas, Gabija, Kamilė, Matas. Pastaruoju metu tėvai išsiduoda esantys susižavėję "muilo operų" ir televizijos "barmenų" vardais - Marijampolėje jau auga Davidas, Joana, Brunas, Mairita, Rebeka, Mikas, Skaistė, Gabijus. Tėvelių nepertarinėjame, kaip ir seniai jau nebandau atkalbinėti su nuteistaisiais besituokiančių moterų, nes manau, kad neturiu tokios teisės, negaliu kištis į svetimus gyvenimus.
- Ačiū už pokalbį.
Letos KAULINIENĖS nuotr.: Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja R. Grigienė
