Sąlyginis leidimas naudoti „galioja iki gruodžio pabaigos; iki to laiko pareiškėjas turi pateikti daugiau duomenų“, sakė veterinarinę veiklą prižiūrinčios administracijos aukšto rango inspektorė Liisa Kaartinen.
Tokie sąlyginiai leidimai gali būti išduodami per pandemijas, kai nėra kitų vakcinų.
Dėl kailio veisiamoms audinėms, kaip paaiškėjo, kyla itin didelė rizika užsikrėsti naujuoju koronavirusu.
„Parengėme maždaug pusę milijono [skiepų] dozių, kurių turėtų pakakti po du kartus paskiepyti visus šiuos gyvūnus“, – sakė Suomijos kailinių žvėrelių veisėjų asociacijos, sukūrusios vakciną drauge su Helsinkio universiteto mokslininkais, tyrimų direktorius Jussi Peura.
Klinikiniai bandymai dar neatlikti, todėl vakcinos negalima platinti komerciškai, ji turi būti naudojama laikantis griežtų procedūrų tūkstantyje Suomijos kailinių žvėrelių ūkių.
Leidimas naudoti vakciną galioja tik Suomijoje, kur kol kas nefiksuota audinių COVID-19 atvejų, o tarp žmonių viruso plitimas yra vienas lėčiausių Europos Sąjungoje.
Veisėjų asociacija mano, kad jų vakcina yra pirmoji bloke, gavusi tokį leidimą.
Kaimyninė Rusija kovo mėnesį paskelbė įregistravusi, kaip teigiama, pirmąją pasaulyje gyvūnų vakciną nuo COVID-19, anksčiau išbandytą su šunimis, katėmis, audinėmis ir lapėmis.
Audinės yra vieninteliai žinomi gyvūnai, galintys pademiniu koronavirusu užkrėsti žmones.
Danijoje, kuri anksčiau buvo didžiausia audinių kailiukų eksportuotoja Europoje, šią industriją sužlugdė mutavęs koronavirusas, audinių fermose išplitęs pernai lapkritį. Dėl to šalyje buvo sunaikintos visos audinės – maždaug 15 mln. žvėrelių.
