Nors smulkūs kosmetiniai defektai važiavimo kokybei ir saugumui įtakos nedaro, tikroji problema slypi stipriai sudaužytuose modeliuose. Europoje egzistuojanti teisinių spragų sistema leidžia Vakarų šalyse nurašytus automobilius pigiai suremontuoti ir parduoti Lietuvos vairuotojams kaip visiškai tvarkingus.
Daugiau patarimų perkant naudotą automobilį – specialioje rubrikoje „Iš antrų rankų“.
Metalo laužas tampa patrauklia preke
Sprendimas nurašyti po avarijos sugadintą transporto priemonę tiesiogiai priklauso nuo konkrečios valstybės taikomų taisyklių.
Lietuvoje draudikai tokį sprendimą priima tuomet, kai remonto sąmata pasiekia 75 procentus automobilio rinkos vertės. Tuo tarpu Vokietijoje ši riba yra gerokai aukštesnė ir siekia net 100 procentų.
Toks reguliavimo skirtumas atveria duris itin pelningam šešėliniam verslui. Perpardavinėtojai Vakarų Europos aukcionuose pusvelčiui nuperka stipriai sudaužytas mašinas ir gabena jas į Rytų Europą. Čia, pasinaudojant pigesne darbo jėga ir abejotinos kokybės detalėmis, automobiliai yra atkuriami bei grąžinami į eismą.
„Automobilio nurašymas yra ne tik ekonominis, bet ir saugumu grįstas sprendimas. Nepasidomėjus istorija, galima įsigyti modelį, kuris iš esmės nebeturėtų dalyvauti eisme“, – teigia automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
Milijonai dingstančių automobilių ir nauji apribojimai
Tarptautinė prekyba nurašytais automobiliais šiandien funkcionuoja savotiškoje pilkojoje zonoje. Tai iš dalies paaiškina, kodėl iš Europos Sąjungos registrų kasmet paslaptingai dingsta apie pusketvirto milijono transporto priemonių. Oficialiai šie automobiliai turėtų būti utilizuojami kaip pasiekę savo eksploatacijos pabaigą.
Realybėje jie toliau rieda kitų valstybių keliais arba yra nelegaliai išardomi dalims, kurios vėliau naudojamos pigiems ir nesaugiems remontams. Siekdama pažaboti šią rinką, Europos Sąjunga planuoja įvesti naujus reglamentus.
Šie pokyčiai sujungs nacionalines registravimo sistemas ir užtikrins skaidresnį transporto priemonių judėjimo atsekamumą.
Didžiausia rizika atkeliauja iš Vakarų
Lietuvos pirkėjai vis dar aklai pasitiki iš Vakarų Europos atgabentų automobilių kokybe, tačiau surinkti duomenys piešia visiškai kitokį vaizdą. Didžiausia smarkiai apgadintų automobilių koncentracija fiksuojama būtent populiariausiose eksporto šalyse.
Italijoje ir Vokietijoje transporto priemonių, kurių žalos vertė viršijo pusę paties modelio kainos, dalis siekia beveik aštuonis procentus. Panaši situacija stebima Švedijoje bei Ispanijoje.
Vokietijos rinka taip pat išsiskiria ir mažiausia smulkius apgadinimus patyrusių automobilių dalimi. Tai reiškia, kad tikimybė iš ten parsivežti stipriai daužtą, o ne tiesiog apibraižytą mašiną, yra itin didelė.
Nors absoliuti dauguma Lietuvoje tikrinamų automobilių turi tik smulkių defektų, rizika įsigyti pavojingą transporto priemonę išlieka reali. Fiksuojama, kad daugiau nei du procentai tikrintų apgadintų automobilių turėjo įrašų apie žalą, kuri siekė pusę ar net daugiau modelio vertės.
Prabangių markių atveju tokie defektai gali slėpti dešimtis tūkstančių eurų siekiančias remonto sąmatas. Nesąžiningi pardavėjai, siekdami greito pelno ir gavę draudimo išmoką, dažnai pasirenka pigiausią atstatymo būdą bei bando nuslėpti šiuos faktus nuo pirkėjų.
Dėl vieningos europinės duomenų bazės trūkumo, atsakomybė už pirkinio saugumą tenka pačiam vairuotojui. Pasak M. Buzelio, net ir patikrinus transporto priemonės istoriją duomenų bazėse bei neradus jokių grėsmingų įrašų, būtina atlikti bandomąjį važiavimą. Galutinį sprendimą dėl pirkimo ekspertas pataria priimti tik po išsamios apžiūros autorizuotame servise.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
