Klaipėdos universitetas (KU) – septintasis iš keturiolikos valstybinių universitetų, suformavęs naują kolegialų valdymo – tarybą. Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui patvirtinus visuomenės pasiūlytus tarybos narius, paskelbta KU tarybos sudėtis. Taryba sudaryta vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, pagal kurį į valstybinių aukštųjų mokyklų valdymą įtraukiami ne tik akademinės bendruomenės, bet ir visuomenės atstovai. Klaipėdos universiteto tarybą sudaro 9 nariai. Švietimo ir mokslo ministras kartu su KU senatu į tarybą paskyrė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiąjį gydytoją Vinsą Janušonį.
Keturi tarybos nariai patvirtinti iš visuomenės pasiūlytų kandidatų Aukštojo mokslo tarybos teikimu – tai Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys, „MVP sprendimai“ įmonių restruktūrizavimo grupės vadovas Tadas Martusevičius, „Atostogų parko“ rinkodaros sistemų patarėjas Raimundas Vaitiekūnas ir „Mars Lietuva“ generalinė direktorė Aušra Žemaitienė.
Dar keturis tarybos narius išrinko universiteto bendruomenė: studentų atstovybė pasiūlė studentę Salomėją Sovaitę, dėstytojai ir mokslo darbuotojai – Socialinių mokslų fakulteto dekaną Antaną Bučinską ir Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyriausiąjį mokslo darbuotoją Sergejų Oleniną, administracija ir kiti darbuotojai – studijų prorektorių Vaidutį Laurėną.
Visuomenė aktyviai dalyvauja universitetų ir kolegijų naujų tarybų formavimo procese. Paskelbus kvietimą teikti išorinius kandidatus Klaipėdos universiteto tarybai, į 4 vietas buvo pasiūlytas 21 asmuo.
Aukštosios mokyklos tarybos numato strateginius kolegijos ar universiteto tikslus, renka rektorių ar kolegijos direktorių, užtikrina atskaitingumą ir ryšį su visuomene bei steigėjais.
Pusę aukštosios mokyklos tarybos narių skiria akademinė bendruomenė, pusę – švietimo ir mokslo ministras, dar vienas narys išrenkamas bendru sutarimu. Kandidatus į ministro skiriamus tarybų narius siūlo valstybės, verslo, mokslo, kultūros, viešojo sektoriaus įstaigos ir organizacijos, aukštųjų mokyklų senatai, alumnų asociacijos, fiziniai asmenys. Aukštojo mokslo taryba peržiūri visuomenės siūlymus ir atrenka kandidatų sąrašą ministrui tvirtinti.
2009 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad visos valstybinės aukštosios mokyklos iki 2011 m. pabaigos turi pakeisti valdymą – priimti naujus statutus, suformuoti tarybas, išrinkti vadovus. Keičiasi ir jų teisinis statusas – universitetai ir kolegijos iš biudžetinių tampa viešosiomis įstaigomis, šis pakeitimas jas įgalina savarankiškai disponuoti turtu.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 27 valstybinės aukštosios mokyklos – 14 universitetų ir 13 kolegijų. Visas pertvarkos procedūras jau yra užbaigusios 6 valstybinės aukštosios mokyklos – trys universitetai ir tiek pat kolegijų. Tai Mykolo Romerio universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Šiaulių valstybinė kolegija, Žemaitijos kolegija ir Panevėžio kolegija.
Naujus statutus turi 15 aukštųjų mokyklų – 10 universitetų, 5 kolegijos. Naujos tarybo
