Buki tu, tiems "prašalaičiams" keliami aukšti reikalavimai, turintys tiek daug bendro su aukštuoju mokslu, kiek tau tik pasvajot.

rektorių turi rinkti prašalaičiai, neturintys nieko bendro nei su aukštuoju mokslu nei su konkrečiu univeru? Beje, ar studentai nepamiršo palaidoti savo špargalkų?

O ką į rektorius "prastumtų"p.Putinaitė?

Teko būvoti Vokietijos universitetuose.Ten net katedrų vedėjų konkursuose dalyvauja pretendentai iš visos ES.Ir yra išrenkami,pvz.,belgas anglas[mokantis vokiečių kalbą]ir t.t. Apie Rektorius neverta net kalbėti. Bet mūsuose tai netiktų:nomenklatūra prakištų rektoriumi "a lia Žakaitienę" etc.

amokslas.lt/svetaine/readarticle.php?article_id=2

Čia pateikiama gan detali aukštojo mokslo bėdų ir sprendimo būdų analizė pirmai pažinčiai.

Priežastys išanalizuotos, jei Jums neteko matyti, gal nelabai domitės?

Trumpai: priežastis ta, kad Rektorių konferencija, būdama jokiai institucijai neatskaitinga , iš sovietmečio paveldėtą sistemą dar labiau išpūtė ir padarė ją dar labiau neefektyvią. Būtent Rektoriai, kurie renkami Senato, GINA dabartinę sistemą ir priešinasi bet kokiai esminei reformai. Todėl valdymo reforma yra būtina reformos apskritai sąlyga.

Atgavus nepriklausomybę, aukštosios mokyklos teisėtai gavo autonomiją. Tačiau, tebebūdami sovietinio nomenklatūrinio mąstymo, jie ją suprato ne vien kaip akademinės laisvės užtikrinimą, o kaip visišką savivaliavimą ir neatskaitingumą visuomenei, sprendžiant finansų ir kt. klausimus.

Palikus dabartinį universitetų valdymą, aukštojo mokslo sektoriuje niekas iš esmės nesikeis. Nes toks valdymas jį ir sukūrė.

Sakot, studijų kokybė? Bet juk valdymo tikslas ir yra užtikrinti studijų kokybę. Vadovėlinė tiesa, kad vadovai, išrinkti iš pavaldinių tarpo, negali sėkmingai vadovauti. Nes atlieka ir profsąjungų vadų vaidmenį. Taigi gina dabartinių darbuotojų interesus. Rezultatas tas, kad interesų grupuotės priešinsis iki galo bet kokiai reformai. Tik iš šalies paskirtas Rektorius gali pažiūrėti plačiau į universiteto kaip tokio ir į valstybės interesą.

Reikalavimai rektoriams ir socialinių partnerių atrankos į tarybas kriterijai - preciziški ir griežti. Manau, dauguma dabartinių rektorių jų neatitiktų:)

Štai todėl valdymo reforma būtina, nes dabartinis valdymas ir privedė prie šitos degradacijos, į kurią toliau iškeltom galvom rektoriai nori žygiuoti, drąsiai pasitikdami mirtį.

Kalbekim apie studiju kokybe. Prie ko tas valdymo pakeitimas jis nelemia studiju kokybes. Problema yra tai, kad universitetu Lietuvai gerokai per daug, nera tiek daug gabiu zmoniu kurie galetu sekmingai mokytis universitete ir sekmingai destyti universitete. Sumazejus univesitetu kiekiui, liktu geresnioji studentijos dalis ir geresnioji destytoju dalis, o tada ir pageres sudiju kokybe.

Komentaruose apie Vyriausybės pasitarimą dėl naujojo Mokslo ir studijų įstatymo projekto labiausiai kritikuojamas tik susitarimas rektoriaus rinkimo klausimu - teigiama, kad jis "yra vienas svarbiausių visoje universitetų valdymo reformoje". Kritikuoti skuba visi - ir studentai, ir partijos, ir platesnė visuomenė. Galima manyti, kad už dabartinę aukštojo mokslo būklę, varganą jo infrastruktūrą, vos pusę aukštųjų mokyklų reikmių atitinkantį finansavimą, senstančius dėstytojus, didžiulius jų darbo krūvius ir skurdų to darbo apmokėjimą, ir, apskritai, už studijų kokybę ir lygį atsakingas yra vienas rektorius.
Aukštojo mokslo reforma neturėtų susivesti į vieno "atpirkimo ožio" pakeitimą kitu, kitaip išrinktu. Neteko matyti, kad kur nors būtų argumentuotai išanalizuotos ir apibendrintos priežastys, iš esmės lemiančios Lietuvos aukštojo mokslo kokybę. Teikdama įstatymo projektą Švietimo ir mokslo ministerija galėtų ir turėtų paaiškinti visuomenei, ką dar (be valdymo "reformos") lemiančio studijų lygį, jų patrauklumą, dėstymo kokybę, ji įrašė įstatyme. Jeigu daugiau neįrašė nieko (tiesą sakant, rasti projekte nepavyko), tai tikrai tenka sutikti su N. Putinaitės žodžiais: "Nusivylimas tokiu Vyriausybės sprendimu yra didžiulis". Tačiau šiuos žodžius siūlyčiau taikyti ne postų ir pareigybių dalybų taisyklių nustatymui, bet visam įstatymui. Jei visa, kas siejasi su studijų kokybe, įstatymo projekte būtų, valdymo reforma taptų antraeiliu dalyku. O dabar svarstome vien N. Krylovo "Kvarteto" rekomendacijas.

Kokia čia reforma- imitacija ir melas.Sovietinis palikimas išliko,kai neatliktą darbą atžymima "v" paukščiuku vypolneno ir norima priimama už esama...Nesusiprantanti ministrė Žakaitienė turi būti atstatydinta.

Tiesa sakant, Prezidenturoje patarineja toli grazu ne sventieji. Uztenka prisimint anekdota apie kreipimasi i Konstitucini Teisma del isaiskinimo, ar mokslininkai privalo publikuot savo darbus RECENZUOJAMUOSE zurnaluose. Prisidengus fariziejisku rupesciu del lietuviu kalbos, panaikinta viena is esminiu MOKSLO prielaidu - buti ATVIRU bendruomenei, tai yra - publikuoti recenzuojamus darbus. Lietuvos humanitarai gi vis dar gyvena XVIII amziaus gadyneje, kai bet kokia publikacija buvo stebuklas ir sviesa pati savyje. Straipsnelis Genyje, gerbiamieji, NERA mokslas.

Vienok grizkim prie "reformos". Taigi, rektoriai ir lubieciai laimejo. Universitetai kuo toliau, tuo labiau virs menkaverciu diplomu spaustuvemis su didesnemis ar mazesnemis pretenzijomis. Viduriniu absolventai vis labiau trauks uzsienin mokytis, nes cia gales gaut tik sienos puosmena (tam sutrucyje eile metu). Speti, kiek is taip anksti isvykusiu studijuoti gris namo - nejauku. Bus gal kokiu 10%... O partijos gales toliau "rupintis" emigracija. Blyyyyn, I S S I V A I K S C I O J I M U reiks rupintis, o ne emigracija. Lietuva JAU BUS kur nors palei Dublina...