Daktaras Keise Izuma iš Jorko Universiteto kartu su kolegomis iš Kalifornijos universiteto Los Andžele atliko eksperimentus, susijusius su laikinu kai kurių smegenų dalių veikimo išjungimu, panaudojant magnetinę stimuliaciją, rašo newsweek.pl.
Mokslininkai paveikė prekinės smegenų žievės galinę vidinę dalį, kuri yra keliais centimetrais aukščiau kaktos. Ši smegenų dalis yra atsakinga už problemų suvokimą ir yra susijusi su reakcija į jas.
Eksperimento metu pusei jo dalyvių buvo taikyta procedūra, primenanti tikrą smegenų stimuliaciją (bet su mažesne energija), likusiems skirta energijos dozė, efektyviai sumažinanti smegenų aktyvumą tiriamoje vietoje.
Po stimuliacijos (tikros ar tariamos) visų eksperimento dalyvių buvo prašoma, kad šie pagalvotų apie mirtį, o tada buvo užduodami klausimai apie jų religinius įsitikinimus bei ką jie jaučia imigrantams.
Dalyviai, kuriems buvo laikinai išjungta dalis smegenų, 32,8 proc. rečiau teigė tikintys Dievą, angelais ar dausas. Jie taip pat 28,5 proc. pozityviau buvo nusiteikę jų šalį kritikuojančių imigrantų atžvilgiu.
„Susidūrę su problemomis žmonės dažnai paguodos ieško ideologijoje. Norėjome sužinoti, ar smegenų dalis, kuri siejasi su konkrečių problemų sprendimu, tokių kaip sprendimo priėmimas kaip perkelti savo kūną, kad išvengtume kliūties, taip pat dalyvauja abstrakčių, su ideologija susijusių problemų, sprendimu”, - aiškina dr. Keise Izuma.
Kaip pamilti kitataučius?
Smegenų ryšiu su ideologija susidomėję mokslininkai susitelkė ties religijos ir nacionalizmo temomis. Prisiminimas apie mirtį turėjo priversti dalyvius galvoti apie religiją, kuri, kaip įrodo ankstesni tyrimai, tokiomis aplinkybėmis suteikia paguodą. Tačiau išjungus prekinės smegenų žievės galinę vidinę dalį jie tapo mažiau linkę ieškoti paguodos religijoje, tai išreiškė atsakinėdami į klausimus apie Dievą, Šėtoną, angelus, velnius, pragarą ir dausas (prieš eksperimentą buvo patikrinta, ar dalyviai yra religingi).
Norėdami įvertinti polinkį į nacionalizmą, mokslininkai eksperimento dalyviams davė perskaityti du esė, kuriuos neva parašė ką tik atvykę imigrantai. Viename esė buvo liaupsinamos Jungtinės Amerikos Valstijos, kitame – labai kritikuojamos. Magnetinė stimuliacija turėjo didžiausią įtaką kritiško autoriaus atžvilgiu.
„Manome, kad asmenys, girdintys kritiką savo grupės atžvilgiu, ypač kai ją išsako asmuo, suvokiamas kaip pašalietis, tai vertina kaip ideologinę grėsmę, – sako dr. K. Izuma. – Vienas iš būdų reaguoti į grėsmes yra grupei būdingų vertybių „sudvejinimas”, didesnis susidomėjimas jomis ir negatyvesnė reakcija į kritiką. Kai užblokavome smegenų dalies, paprastai atsakingos už grėsmių suvokimą ir reakciją į jas, veiklą, matėme mažiau negatyvias, mažiau ideologiškai motyvuotas reakcijas kritiško autoriaus ir jo požiūrio atžvilgiu”.
Ši tema reikalauja tolimesnių tyrimų, tačiau mokslininkai mano, kad nepriklausomai nuo to, ar norime įveikti kliūtį kelyje, surasti paguodą religijoje, ar išspręsti su imigracija susijusias problemas, mūsų smegenys naudoja tuos pačius esminius mechanizmus.
