Sraigtasparnį "Mi-8T" į Sudaną 2001 metų vasarą eksportavusi bendrovė "Avia Baltika" nepažeidė Lietuvos įstatymų, tačiau toks eksportas prieštaravo Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Tautų (JT) Sudanui taikomoms sankcijoms.
Tokią išvadą padarė pirmadienį (03.17) posėdžiavusi Seimo laikinoji tyrimo komisija kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiais bendrovės "Avia Baltika" veiklai tirti.
Komisijos išvadose kalbama tik apie vieną sraigtasparnį, parduotą Sudanui, tačiau neiužsimenama apie antrojo tokio pat tipo orlavio pardavimą Sudanui 2002 metų sausį.
Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovų teigimu, dėl šio eksporto susirūpinimą Lietuvos užsienio reikalų ministerijai pareiškė kai kurių NATO valstybių diplomatai.
Komisijos išvados dar bus svarstomos Seime.
"Avia Baltika" 2001 metais kreipėsi į Ūkio ministeriją leidimo eksportuoti į Sudaną sraigtasparnį "Mi-8T", tačiau vėliau savo prašymą atsiėmė ir pasinaudojo teise eksportuoti sraigtasparnį be licencijos kaip civilinės paskirties prekę. Tuo metu galioję įstatymai nebuvo pažeisti, tačiau sukėlė NATO šalių diplomatų susirūpinimą, ar tai nepažeidžia Sudanui taikomų tarptautinių sankcijų.
Europos Sąjungą prekybos sankcijas Sudanui taiko nuo 1994-ųjų, Jungtinės Tautos - nuo 1996 metų. Iki šiol JAV Valstybės departamentas yra įtraukęs Sudaną į šalių, kurios sąmoningai remia terorizmą, sąrašą.
Seimas pernai liepą priėmė Strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis buvo gerokai sugriežtinta orlaivių ir jų dalių eksporto tvarka.
Užsienio reikalų ministro Antano Valionio įsakymu Sudanas praėjusių metų pabaigoje buvo įtrauktas į valstybių, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos, sąrašą.
Savo ruožtu komisija konstatavo, kad šiuo metu Lietuvoje veikianti strateginių prekių kontrolės sistema iš esmės yra pakankama. Šiuo metu nė viena šalies bendrovė negalėtų eksportuoti į Sudaną sraigtasparnių.
Seimo laikinoji tyrimo komisija taip pat nustatė, kad 2001 metų vasarą sraigtasparnį "Mi-8" į Kongo Demokratinę Respubliką (buvęs Zairas) eksportavo bendrovė "Helisota".
Nors minėtajai valstybei taip pat buvo taikomos tarptautinės sankcijos, Ūkio ministerija neatsižvelgė į Užsienio reikalų ministerijos informaciją ir išdavė licenciją sraigtasparniui eksportuoti.
"Komisijos atlikto tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad iki 2002 metų liepos 5 dienos galiojusi strateginių prekių judėjimo per Lietuvą tvarka neatitiko naujų iššūkių, susijusių su griežtėjančia kova su terorizmu, ji nebuvo pakankamai efektyvi", - teigiama komisijos išvadose.
Komisija savo išvadose pažymėjo, kad Lietuva neturi pakankamų galimybių savo jėgomis kontroliuoti, ar strateginės prekės pasiekia deklaruojamą gavėją, ir siūlo užtikrinti šią kontrolę bendradarbiaujant su partneriais ES ir NATO.
Trys iš devynių komisijos narių - komisijos pirmininkė konservatorė Rasa Juknevičienė, liberalai Saulius Lapėnas ir Romanas Sedlickas - pareiškė atskirą nuomonę.
Pritardami komisijos išvadoms, opozicinių frakcijų atstovai taip pat pareiškė, kad dabartinio prezidento Rolando Pakso ryšis su "Avia Baltika" padarė "neabejotiną žalą Lietuvos valstybės prestižui" bei paragino ištirti Liberalų demokratų partijos narių vaidmenį priimant strateginių prekių eksportą griežtinančias pataisas 2002 metų vasarą.
Minėtųjų parlamentarų nuomone, Etikos ir procedūrų komisija turėtų įvertinti, kodėl liberaldemokratai siūlė šių pataisų svarstymą atidėti iki tų pačių metų rudens, ar tai nebuvo naudinga finansiškai liberaldemokratus parėmusiai "Avia Baltika".
Buvusio Liberalų demokratų partijos (LDP) lyderio R. Pakso prezidento rinkimų kampanijai "Avia Baltika" skyrė 1,2 mln. litų.
Opozicijos atstovų nuomone, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas taip pat turėtų išanalizuoti "užsienio karinių žvalgybų galimą įtaką karinių ir dvigubos paskirties prekių importui".
Komisijos pirmininkės R. Juknevičienės teigimu, įtarimų kelia, jog Rusijos įmonės labai pigiai "Avia Baltikai" parduoda sraigtasparnius, kurie vėliau yra parduodami trečiosioms šalims už gerokai didesnę kainą. Pasak jos, vieno sraigtasparnio pirkimo ir pardavimo sandorio skirtumas siekė 11 mln. litų.
"Atsakymai gali būti du: per tas įmones išlaikoma tam tikra rezidentūra Lietuvoje arba tai yra elementarūs korupciniai ryšiai - galbūt kažkas gauna į kišenę iš to didžiulio skirtumo", - BNS sakė R. Juknevičienė.
BNS
